Straipsnis iš žurnalo „Ji” 2012 Nr.3

Interviu su architekte Svajone Pociene apie aktyvius ekologiškus namus.

Ekologiški namai

Šiuolaikiniame, naujų technologijų amžiuje projektuojami namai vis labiau pritaikyti žmogaus poreikiams. Jie išsiskiria savo originaliomis konstrukcijomis, neįprastu interjeru, įvairiomis moderniomis sistemomis. Tačiau tokia statyba, pasiekusi neregėtą technologijų lygį, tuo pačiu, deja, dažnai yra be galo žalinga gamtai. Ar įmanoma patogiai gyventi ir būti draugišku aplinkai? Kuo pasižymi vis labiau populiarėjantys ekologiški namai?

Į šiuos ir kitus klausimus padėjo atsakyti architektė Svajonė Pocienė.

Kaip pasistatyti ekologišką būstą

„Ekologiška architektūra – tai architektūros filosofija, kuri skatina harmoningus ir ekologiškus projektavimo metodus, žmogaus būsto ir gamtos neatsiejamą darnų ryšį ir tarpusavio santykį.
Ekologiško namo projektavimas ir realizavimas sudėtingas procesas“, – teigia architektė, prieš išskirdama keletą pagrindinių ekologiško namo statybos principų.

Anot jos, pirmiausia prieš statant namą reikėtų įvertinti sklypo vietą – ar ji lengvai pasiekiama ekologiškomis ir tradicinėmis transporto priemonėmis, ar visos reikalingiausios paslaugos pasiekiamos pėsčiomis arba naudojant minimalias transporto sąnaudas, ar, statant būstą, nebus pažeista natūrali gamtinė aplinka. Taip pat šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį ir į tai ar turės galimybę sklype auginti ekologiškas daržoves.

Visą tai apsvarsčius, svarbu tinkamai pasirinkti visus šeimos poreikius atitinkantį namo dydį. Reikia žinoti, kad per didelis namo plotas reikalauja daug papildomų energijos ir kitų išteklių, o tas tikrai nėra ekologiška. Siekiant sumažinti energijos praradimą per sienas, pastatą galima statyti apvalių, organiškų formų.

Renkantis statybines ir apdailos medžiagas, pirmenybė teikiama vietinės gamybos produktams, taip pat ekologiškos sudėties medžiagoms, kurioms pagaminti išeikvojama mažiau energijos ir kurios išsiskiria ilgaamžiškumu ar yra tinkamos perdirbti.

Taip pat architektė pabrėžia, kad norint turėti ekologišką būstą, svarbu tinkamai panaudoti ir lietaus vandenį.

„Jis turėtų būti surenkamas į rezervuarą nuo visų paviršių ir gali būti panaudojamas dušui, tualetui ar sodo laistymui. Įdomu tai, kad tinkamai panaudojant lietų, vandens sunaudojimą galima sumažinti net iki 28 procentų. Kanalizacinį vandenį taip pat derėtų surinkti, atitinkamai išvalyti, o po to panaudoti kompostavimui bei sodo laistymui“, – pataria pašnekovė.

Norint būti draugišku gamtai labai svarbu atkreipti dėmesį ir į apšvietimą. Pastate turi būti kuo daugiau natūralios šviesos, taip pat derėtų visur įsukti tik ekonomiškas bei energiją taupančias lempas. Elektrą reiktų tiekti saulės kolektoriais, vėjo energetika ar alternatyviais šaltiniais, kurie gali būti derinami kartu naudojant ir įprastą elektros energiją.

Pastato šildymas turėtų būti pasyvus (saulės kolektoriais, geoterminis ar kombinuotas). Stogams ir sienoms derėtų naudoti šiuolaikines apželdinimo technologijas.

Vėsinti namą taip pat reikėtų tik natūraliomis priemonėmis – pasitelkiant natūralius bei dirbtinius vandens telkinius, tinkamai orientuojant statinį pasaulio šalių atžvilgiu.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastato langai turėtų būti orientuoti į pietus, itin sandarūs ir izoliuojantys triukšmą.

Baigus statyti namą rekomenduojama statybines atliekas panaudoti grindiniui arba automobilių stovėjimo aikštelei. Kiemo dangai taip pat turi būti pasirenkamos vandeniui laidžios ir ekologiškos medžiagos.

Mediniai namai

„Mediniai namai gali būti dviejų tipu – rąstiniai ir klijuotos medienos. Tokie namai puikiai tinka bet kokioms klimatinėms sąlygoms, nes juose vasarą nekaršta, o žiemą nešalta. Juk mediena turi savybę kaupti šilumą vasaros metu ir saugoti ją per visą žiemą. Didesnių karščių metu mediniame name visada vėsu, nėra tvankumo. Mediena atitinka visus sanitarinius-higieninius reikalavimus“, – teigė architektė.
Anot jos, spygliuočių rąstuose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus ir plaučius. Nustatyta, kad šilta natūralios medienos spalva atpalaiduoja, ramina nervų sistemą,  sukuria palankias sąlygas pilnaverčiam poilsiui. Rąstinio namo patalpose nesklando alergiją sukeliančios dulkės, todėl būtent juose patariama gyventi alergiją turintiems žmonėms.

Gerai pastatytas ir tinkamai prižiūrimas rąstinis namas tarnaus 150 – 200 metų ir ilgiau.
Statant rąstinį namą svarbu atkreipti dėmesį į pačią statybą ir medžiagas.
Anot pašnekovės, šeimininkai iš statančių rąstinį namą meistrų turėtų reikalauti tik gerai išdžiovintos medienos (drėgnumas ne daugiau kaip 20 procentų), kuo daugiau darbų „iš vienų rankų“, garantijos, rekomendacijų, sutarties ir detalios sąmatos.

Pabrėžiama, kad nepatartina į medinį namą įsimontuoti plastikinių langų ar durų, laminato ant grindų, skardos ant stogo, o sudedamąsias dalis rinktis taip pat tik iš kuo natūralesnių medžiagų.

Klijuotos medienos namai gaminami naudojant moderniausius įrenginius, gamybos metu yra taikomos šiuolaikinės technologijos ir priemonės, leidžiančios apdirbti medieną taip, kad gaminiai taptų atsparūs gamtinių sąlygų poveikiui, būtų ilgaamžiai ir patvarūs. Gaminant klijuotos medienos namus, visos sienos ir stogo konstrukcija yra visiškai paruošiamos gamykloje. Taip labai pagreitinamas namo montavimas statybvietėje. Tokio tipo namai yra labai populiarūs Skandinavijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Per pastaruosius trejus metus šis statybos būdas labai išpopuliarėjo ir Lietuvoje.

Nors vienas iš medinių namų minusų – jų degumas, tačiau rąstus galima apdoroti specialiomis ugniai atspariomis medžiagomis.

Šiaudiniai namai

„Šiaudus, kaip statybinę medžiagą žmonės naudojo jau nuo senų senovės. Tai yra patvari medžiaga, pasižyminti geromis termoizoliacinėmis savybėmis ir lankstumu. Iš išorės jie gali niekuo nesiskirti nuo įprastinių namų. Skirtumą pajusime tik užėję į vidų – čia bus nepaprastai malonus mikroklimatas“,- teigė architektė.
Šiaudiniai namai – dažniausiai karkasinės statybos statiniai, pastatyti naudojant natūralias, ekologiškas medžiagas – presuotus šiaudų ryšulius, molį ir medį. Šiaudų briketai naudojami ne tik sienoms, bet ir stogams, perdangoms, pertvaroms apšiltinti. Namai iš išorės tinkuojami tik natūraliu, „kvėpuojančiu“ tinku.

Lietuvoje šiaudiniai namai iki šiol praktiškai nebuvo statomi, tačiau šiandien jie vis labiau populiarėja. Lietuviai jau spėjo įvertinti, kad tokie namai itin išsiskiria šilumos laikymu. Presuotų šiaudų namai pasižymi didele šilumine varža, o tai gerokai sumažina namo apšildymo išlaidas.

Šie namai taip išsiskiria ir nebrangia statyba bei tuo, kad pasistatyti tokį namą gali kiekvienas, tuo susidomėjęs, žmogus.

Įrodyta, kad namai iš presuotų šiaudų ryšulių yra atsparūs stipriems vėjams ir net žemės drebėjimams.

Labai svarbu yra ir tai, kad tokio būsto statybai naudojami tik atsinaujinantys vietiniai ištekliai (šiaudai, molis, medis). Tokiu būdu mes sumažiname atmosferos teršimą – kadangi šiaudai panaudojami, o ne sudeginami ar supūdomi kaip nereikalingos atliekos. Taip pat paremiame ir vietinius ūkininkus, panaudojant jų žemės ūkio atliekas – šiaudus.

Eksperimentai, deginant presuotų šiaudų sienos maketą, parodė, jog tokia siena yra pakankamai atspari liepsnai bei atitinka visus normatyvinius reikalavimus. Šiaudų sienos, padengtos gipso ar molio tinku, daug atsparesnės ugniai nei medinės sienos.

Taip pat tokio tipo namai pasižymi patikima garso izoliacija, todėl triukšmingose vietose (miestuose, netoli judrios gatvės ir panašiai) rekomenduojama statyti būtent tokius namus. Sienos iš šiaudų ryšulių puikiai sugeria išorinius garsus ir padeda sukurti ramią bei jaukią atmosferą pastato viduje.

Mūriniai ir moliniai namai

„Mūriniai namai taip pat gali būti ekologiški, žinoma, jei statybų metu bus naudojamos ekologiškos statybinės medžiagos“, – pabrėžė pašnekovė.
Mūrinė statyba – šiuo metu populiariausias gyvenamųjų namų statybos būdas Lietuvoje. Namai statomi ne tik iš plytų, bet ir iš didesnių mūrinių elementų: dujų silikato ar kitų blokelių bei porėtos keramikos.

Pasak architektės, mūrinis namas yra tvirtas ir ilgaamžis. Tinkamai pastatyti mūriniai namai pasižymi puikia garso ir šilumos izoliacija. Tokio tipo namus galima rekonstruoti, pritaikant metalines sijas ar kolonas.

Statant tokį būstą, galima įgyvendinti nestandartinius projektus bei jų konstrukcines dalis. Mūrinių namų apdailai galime rinktis įvairias medžiagas: fasadines plytas, dekoratyvinį tinką, medines dailylentes, pakabinamą fasado apdailą ir kitas. Galimi ir netikėčiausi dizaino sprendimai, nes rasime plačiausią statybinių medžiagų įvairovę.

Mūriniai namai nepūva, nerūdija, nebijo graužikų ir pasižymi gerais priešgaisriniais duomenimis.

Moliniai namai – tai labiau egzotika Lietuvoje. Tokio tipo namai, stipriai pabrangus kitoms statybinėms medžiagoms, buvo labai populiarūs tarpukario laikotarpiu, tačiau šiandien retai kur galėtume išvysti naujos statybos, vien tik iš šios medžiagos sulipdytą būstą.

Nors molis itin ekologiška medžiaga ir jo mūsų šalyje galima rasti beveik kiekvieno statomo namo dešimtiems metrų spinduliu, jis paprastai yra naudojamas ne vienas, o drauge su kitomis medžiagomis (medžiu, šiaudais, smėliu ir panašiai).