Dauguma apsisprendusiųjų  namą statyti ūkio būdu greičiausiai žino, jog nuo 2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, statant nesublokuotą iki 300 kvadratinių metrų vienbutį gyvenamąjį namą, galima savo interesams atstovauti patiems ir statybos techninio prižiūrėtojo samdyti nebeprivaloma. Tačiau yra kitų prievolių, kurių statytojams pamiršti nereikėtų.

Pagrindinis statybos ūkio būdu požymis – rangos sutarties nebuvimas. Riziką dėl tinkamo darbų organizavimo, kokybės trūkumų ar išaiškėjusių defektų baigtame statyti statinyje prisiima statytojas, todėl nuo šių ,etų sausio 1 dienos statytojams įsigaliojo naujas reikalavimas, jog vykdant statybos darbus ūkio ar mišriu būdu arba sudarant kelias sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statytojas privalo apdrausti atliekamus statybos darbus ir civilinę atsakomybę. Šiuo atveju sudaroma statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Kai samdomas rangovas (sudaroma rangos sutartis) visiems statinio darbams vykdyti atitinkamu draudimu turi draustis rangovas.

Draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu neprivaloma statant nesudėtinguosius statinius.

Be to, gyventojas, siekiantis užbaigti statyti namą, kuriam statybą leidžiantis dokumentas išduotas po šio įstatymo įsigaliojimo, su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai turės pateikti privalomojo statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo poliso bei jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopijas.  Deklaracija nebus patvirtinta, jei nebus pateikti visi privalomi dokumentai.

 

Informacijos šaltinis:  Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos