SPAUDOJE

Spaudoje

El. paštas Spausdinti PDF

Straipsnis iš žurnalo "STATYK!" 2011 Nr.4


Interviu su architekte Svajone Pociene apie aktyvius ekologiškus namus.


Ateitis priklauso taupiems Saulės namams

Aktyvus namas – įdarbintas pasyvus: kaip ir pasyvus namas, jis ypač gerai izoliuotas, suvartojantis mažai energijos, įeinantis šviežias oras gali būti pašildomas išeinančiu iš vidaus (rekuperacijos sistema), šilumos šaltinis – geoterminis šilumos siurblys, langai orientuoti į pietų pusę, į šiaurės pusę atsukami techninių patalpų ir san. Mazgų langai teužima10-30% visų langų ploto. Aktyvaus namo langų plotas į pietų pusę, lyginant su pasyviuoju, gerokai padidinamas, kad gauti kuo daugiau saulės šviesos ir šilumos. Nuo perkaitimo vasarą saugo specialios žaliuzės bei stogeliai.Tokiu būdu namas ne tik pasyviai naudoja saulės energiją, bet ir aktyviai – visos jo plokštumos pagal galimybę orientuotos į saulėtą pusę, jose integruoti fotovoltiniai elementai, gaminantys eleketros energiją, kurios perteklių vasarą galima parduoti į centralizuotus tinklus, o žiemą iš jų gaunami elektros energijos poreikiai būna mažesni, negu vasarą parduodami. Taip pat į pietų pusę atsuktose plokštumose integruojami saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti, kurių darbą žiemos metu dažniausiai optimizuoja šilumos siurblys. Tai ir vadinama aktyviąja energijos gamyba, kai pastatas ne tik pats apsirūpina reikiama energija, bet ir pagamina papildomą jos kiekį. Aktyvaus namo idėja, užsienio specialist nuomone, ateityje bus tobulinama, seni namai taip pat gali būti paversti aktyviaisiais.

 
Kokiuose namuose gyvensime po dešimt metų, kokį kurą ar energijos šaltinius naudosime, kad nekenktume mūsų planetos klimatui ir savo sveikatai?

Mokslininkai, inžinieriai ir architektai išsivysčiusiose Europos šalyse dar prieš gerą dešimtmetį pradėjo eksprimentinių namų, vadinamų aktyviaisiais, kūrimą ir monitoringą Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje. Lygiai prieš metus, 2011 m. gegužės 18 d. ES Parlamentas patvirtino naujus energijos vartojimo teisės aktus dėl pastatų visai ES, kurie padės sumažinti klimato kaitą bei sąskaitas už energiją, po dešimt metų naudojant 20% mažiau energijos. Valstybės narės turės pakeisti savo statybos kodeksus, kad visi nauji pastatai nuo 2020 m. pabaigos atitiktų aukštus energijos taupymo standartus. Persvarstytos direktyvos reikalauja, kad visuose naujuose pastatuose nuo 2020 m. turės būti įdiegti aukšti energijos taupymo standartai ir, didžiąja dalimi, naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai bus integruoti į pastato ar netoliese esančią energijos tiekimo sistemą.To pasekoje ir Lietuvos Respublikos Seimas prieš keletą dienų priėmė įstatymą dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo tvarkos.
Ši griežta įstatyminė bazė iš tikrųjų yra padiktuota sveiko proto ir didelio triūso, nuveikto mokslininkų, inžinierių bei architektų, pritaikant aktyvaus namo principus vidutinio vartotojo poreikiams. Juk be įstatyminės bazės, kuri yra būtina, norint tausoti mūsų planetos klimatą, tapti nepriklausomais nuo šalių, parduodančių vis labiau brangstantį iškastinį kurą, siekiama ekologiškos gyvensenos, sveiko patalpų mikroklimato. Kad namas ir po dešimties metų morališkai nepasentų, gyventumėte darnoje su aplinka, o patalpų mikroklimatas nesukeltų sveikatos sutrikimų, jau šiandien pravartu sužinoti, kokie gi yra ateities namų pagrindiniai bruožai. Preitame numeryje pristatėme Austrijoje pastatytą aktyvų namą. Šį kartą keletą klausimų užduosime Lietuvos architektams, vieniems pirmųjų Lietuvoje sureagavusiems į besikeičiančią situaciją ir pradėjusiems kurti aktyvius namus – Svajonei Pocienei ir Andriui Želniui.

Ką Jums reiškia ekologiško namo samprata? Kokios pagrindinės jo savybės?

Svajonė Pocienė. Natūralu, jeigu žmogus ima vertinti aplinką ne tik egoistiniu, bet ir ekologiniu, aplinką tausojančiu požiūriu, gyvenimo būdas ir darbai keičiasi ta pačia kryptimi. Toks požiūris pasireiškia ir projektuojant namus, kurie ateityje taps ekologiškos ir ekonomiškos gyvensenos standartu. Svarbiausia, kad namas būtų ekonomiškas, jo plotas optimalus šeimos poreikiams tenkinti, pastatytas iš vietinių ekologiškų medžiagų ir atitinkantis saulės architektūros projektavimo principus. Pagrindinės savybės - draugiškumas aplinkai, darna su landšaftu, ekologiškos vietinės statybinės medžiagos, ekonomiškumas, kompaktiškumas.

Išskirta citata: Langai turi būti dideli, namai šviesūs ir jaukūs, nes žmogus – būtybė, kuriai reikia saulės šviesos ir šilumos.

Andrius Želnys.
Apie terminą „Aktyvus namai“ (active house), kuris atsirado visai neseniai, sužinojau 2009 metų pradžioje, kai buvo pastatytas eksperimentinis aktyvus namas Home for Life Danijoje, Arhuso mieste. Tuo pačiu metu susikūrė ir aktyvaus namo koncepcijos tinklalapis http://www.activehouse.info/, kuris veikdamas kaip pirmoji vizijos platforma išsivystė į vienijančią organizaciją – aljansą, kuris pradėjo kurti ir plėtoti aktyvių namų specifikaciją, pirmąkart išleistą 2011.04.14 Briuselyje. Nuo pat pradžių bendradarbiaujant skirtingiems specialistams ir ekspertams kuriami pastatai, suprojektuoti holistiškai, pagal gyventojų poreikius ir visi jokomponentai veikia sinergiškai. Šiems namams ir apskritai statybai bei vystymuisi geriau tinka terminas tvarus/darnus. Tai pastatai, naudojantys kuo daugiau natūralių resursų, kurie turi būti numatyti dar projektavimo metu –natūrali šviesa ir ventiliacija, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir t.t. Ekologiškas namas turi būti projektuojamas ne tik kreipiant dėmesį į statybinę fiziką, bet ir į bioniką - statinio biologiją (baubiology). Namo gyventojai taip pat turi laikytis tvarios gyvenimo filosofijos, nekalbant jau apie sveikas statybos medžiagas ar energijos taupymą.

Ar ekologiškas ir aktyvus namas – ta pati sąvoka?

S.P. Tai nėra ta pati sąvoka, tačiau jos susijusios. Aktyvaus namo sąvokoje daugiausiai kalbama tik apie tokio namo ekonomiškumą, energinę nepriklausomybę. Nėra pabrėžiama, kad aktyvus namas turi būti pastatytas laikantis ekologinių principų, tačiau niekas to ir nedraudžia. Aktyvus namas gali būti ir ekologiškas. Kita vertus, pagal ekologiškos statybos pricipus pastatytas namas atitinka svarbiausius aktyvaus namo reikalavimus: ekonomiškas, taupus, panaudojama alternatyvi energija.

A.Ž.
Tikras aktyvus namas tai visų pirmas toks pastatas, kuris pagamina daugiau energijos negu sunaudoja bei sukuria optimaliai sveiką gyvenamąją aplinką, CO2 emisija į aplinką neutrali. Bet kuris kompleksiškai suprojektuotas aktyvus namas turi būti vienareikšmiškai kiek įmanoma ekologiškas. Ekologijos dalies faktoriai (vidaus mikroklimatą kuriantis dizainas) turi būti tiek pat svarbūs kaip ir energijos taupymo ir gamybos, nes jie kuria sveiką arba blogą vidaus klimatą gyventojui. Jeigu energetiniai faktoriai nusveria ekologinius - pastatas yra pasmerktas būti sergančiu (SBS – sick building syndrom).

Kokie būdingiausi aktyvaus namo bruožai?

S.P. 
Aktyvus ekologiškas namas - tai namas kuris pats save išlaiko, turi būti itin sandarus, šiltomis sienomis. Jis papildomai dar gamina elektros energiją, ruošia karštą vandenį, šildo patalpas. Tam naudojami fotovoltiniai elementai, saulės kolektoriai, gali būti įrengta vėjo jėgainė ar kt. Toks namas pagamina elektros sau, o perteklių parduoda į elektros tinklus. Aktyvūs namai gali būti statomi visiškai nauji, tačiau ir seni namai gali būti paversti aktyviais. Tokių namų vertė bus didžiausia. Todėl ateityje ir toliau bus tobulinama aktyvaus namo idėja.

A.Ž.
Neminint trijų kertinių koncepcijos burbulų (pav.), aktyvus namas turėtų būti adaptyvus - prisitaikantis prie gyventojų poreikių o ne atvirkščiai. Pavyzdžiui, aktyvūs fasadai, intuityvios priemonės nuo perkaitimo. Neįsivaizduoju tokio namo be „protingo namo“ elektros, apšvietimo sistemos. Tačiau aktyvus namas priklausomai nuo geografinės padėties gali turėti ir neturėti tokius komponentus kaip šilumos siurblys ar rekuperatorius.

Kokie svarbiausi ekologiško aktyvaus namo projektavimo ir statybos principai?


S.P. Didžiausio ekologinio ir ekonominio efekto galima pasiekti laikantis ekologiškos statybos principų kompleksiškai. Pagrindiniai pricipai:
-Parenkama optimali sklypo vieta tausojant gamtą. Turi būti netoli vykti į darbą, į mokyklą ar kitas būtiniausias įstaigas. Saulės namo orientacija išilgai ašies Rytai – Vakarai su galimu 30-ies laipsnių nukrypimu.
-Kompaktiškas namo plotas ir dydis.
-Statybai ir apdailai naudojamos vietinės ir ekologiškos statybinės medžiagos.
-Lietaus vandens surinkimas ir panaudojimas sodui laistyti, WC ar kt.
-Kanalizacinis vanduo surenkamas ir išvalomas bei naudojamas laistymui ar kt.
-Apšvietimui maksimaliai išnaudojama Saulės šviesa bei naudojamienergiją taupantysšviesos šaltiniai.
-Šildymas – saulės kolektoriais, geoterminis ar kombinuotas; stogams ir sienoms naudojamos šiuolaikinės apželdinimo technologijos.
-Vėdinimas natūralus.
-Elektros tiekimas – saulės kolektoriais, vėjo energetika, alternatyvūs šaltiniai gali būti derinami ir bent dalinai naudojami namų reikmėms, kartu naudojant ir įprastą elektros energiją.
-Langai, turėtų būti orientuoti daugiausiai į pietinę pusę (Saulės architektūra). Langai privalo būti itin sandarūs, tuomet iki minimumo sumažinami energijos nuostoliai ir izoliuojamas triukšmas.
-Sienos ir kiti statybos konstrukciniai elementai gerai izoliuoja triukšmą. Sienos turi būti ypatingai šiltos ir sandarios.
-Šalia namų sklypas ekologiškoms daržovėms ir vaisiams auginti. Integracija į vietinę  ekosistemą (apsodinant vietinėmis augalų rūšimis).

Ką reikėtų numatyti, kad nesant galimybių iš karto, palaipsniui name įdiegti alternatyvios energijos šaltinius?

S.P.
Vienas iš esminių aktyvaus namo bruožų ir yra alternatyvūs energijos šaltiniai. Esami namai taip pat gali būti renovuojami ir paverčiami aktyviais namais. Tačiau maksimalus efektas pasiekiamas, kai namas jau planavimo stadijoje numatomas kaip aktyvus ir ekologiškas.

A.Ž.
Norint integruoti papildomus elementus, reikia numatyti vietą ir tam tikrus sprendimus jiems įrengti. Proporcinga atraktyvi architektūra aktyviam namui svarbi lygiai taip pat, kaip ir visiems statiniams. Architektūra, dizainas ir technologijos labai susiję, tačiau kaip lengvosios mašinos neperdarysim į sunkvežimį - taip tam tikras užbaigtas pastatas turi transformacijos ribas, nebent jis nuo pat pradžių buvo sukurtas būti moduliniu.

Kokios priemonės galėtų būti, kad šaltą apsiniaukusią dieną šiluma nepasišalintų pro didesnius vitrininius langus? (Oranžerija, žaliuzės?)

S.P.
Pietinėje namo pusėje turėtų būti 50-70% visų namo langų, šiaurinėje ne daugiau 10%, be to pietiniai langai turėtų būti dvigubi, o šiaurinės pusėje esantys – trigubi. Gyvenamosios patalpos turi būti pietinėje pusėje, pagalbinės – šiaurinėje. Kad dar labiau sumažinti šilumos nuostolius šaltojo sezono metu per langus, galima įrengti oranžeriją arba iš vidinės langų pusės nakčiai naudoti nuleidžiamas apsaugines žaliuzes. Tačiau oranžerija pristabdo šviesos patekimą į namus, o tai didina elektros energijos poreikį apšvietimui. Langai gali būti padengiami selektyvia plėvele, kad dar geriau sulaikytų šilumą. Daug langų, atrodo, žiemą namą turėtų vėsinti, tačiau kaip rodo 2009 m. rudenį pastatyto aktyvaus namo Danijoje, netoli Arhuso miesto pavyzdys, įrengti specialūs langai žiemą sutaupo apie 50% patalpoms reikiamos šilumos. Dėka didelių langų sutaupoma ir elektros energija apšvietimui bei šildymui. Taip saulės šviesa ir šiluma pasyviai (be papildomų energijos šaltinių) panaudojama name. Svarbu nepamiršti, kad esant dideliems langams, vasarą reikalingi apsauginiai stogeliai (ar markizės) atsižvelgiant į tai, kad saulės aukštis vasarą- 58,5° virš horizonto, žiemą - 11,5°, todėl žiemą saulės spinduliai nekliudomai patenka į patalpas, o vasarą juos sulaiko minėtos priemonės nuo perkaitimo.

A.Ž.
Tai ir aktyvus fasadas – pavyzdžiui dvigubos termoužuolaidėlės, kurios užsidaro ir atsidaro nuo šviesos sensoriaus.

Koks turėtų būti aktyvaus namo stogas?

S.P.
Stogas gali būti plokščias, vienšlaitis ar dvišlaitis. Kad ant stogo išdėstyti saulės elementai ir kolektoriai duotų maksimalų rezultatą stogas ar vienas jo šlaitas turi būti orientuotas į pietinę pusę. Optimalus stogo nuolydis siekiant geriausio efekto turėtų būti 45-60° - kadangi Lietuvoje saulė nepakyla taip aukštai, kaip pietų šalyse, geriau statesnis stogas. Šiuo metu jau yra dar viena naujovė - saulės fotovoltinių elementų čerpės. Jos tinka ant stogo su nuolydžiu nuo 11 iki 60 °. Kai stogas yra plokščias, reikalinga papildoma konstrukcija kolektoriams ir saulės elementams išdėstyti. Tačiau plokščias stogas turi privalumą - jį galima apželdinti ir panaudoti laisvalaikio praleidimui. Stogų apželdinimas - tai ne tik ekologiškas, bet ir praktiškas sprendimas. Apželdinimo sluoksnis tarnauja ir kaip papildomas apšiltinimas.

A.Ž.
Per nuožulnius paviršius gaunama daugiau šviesos ir terminės energijos, kas svarbu tiek įrengiant saulės kolektorius buitiniam vandeniui šildyti, tiek fotovoltinius modulius elektros gamybai.

Kokios sienos tinkamiausios aktyviam namui? Kokias išskirtines, tinkamiausiasstatybines medžiagas galėtumėte paminėti?

S.P.
Rinkoje šiuo metu yra tikrai nemaža statybinės ekologiškos produkcijos pasiūla. Iš vietinių ekologiškų medžiagų verta paminėti rąstus, šiaudus, vietinės gamybos mūro gaminius. Kalbant apie rąstinius namus, jie yra seniausiai Lietuvoje statomi ir sveikiausi namai, o norint kompensuoti žalą gamtai verta kreiptis į įmones, kurios perka medieną iš atsinaujinančių medienos ūkių.  Apdailos medžiagos taip pat turi būti ekologiškos, nekenkiančios sveikatai.

A.Ž.
Pastato „vokas“ turi būti sandarus šilumos taupymui, turėti reikiamą termomasę, tačiau atviras aplinkai.
 
Ar aktyvų namą galėtų pasistatyti vidutines pajamas gaunanti šeima, ar šiandien tai dar brangus dalykas?

S.P.
Manau, kad aktyvų namą galėtų pasistatyti ir vidutines pajamas gaunanti šeima. Laikantis ekologiško ir ekonomiško namo statybos principų, investuojame į savo ir aplinkos gerovę.  Priklausomai nuo namo projekto (namo dydžio), pasirinktų medžiagų ir įrangos aktyvus namas būtų brangesnis 10-30procentų. Kadangi vienas iš svarbiausių statybos principų yra namo kompaktiškumas, tai reiškia - mažiau investicijų į statybines medžiagas. Saulės kolektoriai ir buitinė vėjo jėgainė (ar geoterminės energijos įranga) pabrangina pradines investicijas, tačiau vėliau atsiperka, nes suteikia visišką arba dalinę laisvę nuo centralizuotų elektros energijos tinklų. Artimiausiu metu saulės ir vėjo energijos įranga turėtų atpigti, nes konkurencija šioje rinkoje nuolatos auga.
Tai investicija į ateitį, nes  pagal 2010.31 Europos Sąjungos pastatų energetinio naudingumo direktyvą nuo 2020 metų visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje privalės atitikti aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus. O tai, be abejo, reikš, kad pagal šiandienos reikalavimus statomi namai praras savo vertę tiek ekonomine tiek moraline prasme ir turės būti kapitališkai rekonstruoti.

A.Ž.
„Ekologiško pastato koncepcijos esmę sudaro natūralaus apšvietimo ir ventiliacijos principai. Kam šviestuvai, kai yra saulė? Kam kondicionieriai, jei galima paprasčiausiai atidaryti langą?“ (N.Foster). Todėl teisingai susistačius aktyvaus namo kriterijų radarą (pav.), savo poreikius ir finansines galimybes atitinkantį aktyvų namą gali pasistatyti bet kuri vidutines pajamas gaunanti šeima.

Saulė neatsiųs jums sąskaitos!


Čia galite paskaityti nuskanuotą straipsnį:
 

Ekologiškų namų projektai     Ekologiškų namų projektai     Ekologiškų namų projektai
 




Straipsnis iš žurnalo "Ji" 2012 Nr.3

Interviu su architekte Svajone Pociene apie aktyvius ekologiškus namus.

Ekologiški namai

Šiuolaikiniame, naujų technologijų amžiuje projektuojami namai vis labiau pritaikyti žmogaus poreikiams. Jie išsiskiria savo originaliomis konstrukcijomis, neįprastu interjeru, įvairiomis moderniomis sistemomis. Tačiau tokia statyba, pasiekusi neregėtą technologijų lygį, tuo pačiu, deja, dažnai yra be galo žalinga gamtai. Ar įmanoma patogiai gyventi ir būti draugišku aplinkai? Kuo pasižymi vis labiau populiarėjantys ekologiški namai?

Į šiuos ir kitus klausimus padėjo atsakyti architektė Svajonė Pocienė.

Kaip pasistatyti ekologišką būstą

„Ekologiška architektūra - tai architektūros filosofija, kuri skatina harmoningus ir ekologiškus projektavimo metodus, žmogaus būsto ir gamtos neatsiejamą darnų ryšį ir tarpusavio santykį.
Ekologiško namo projektavimas ir realizavimas sudėtingas procesas“, - teigia architektė, prieš išskirdama keletą pagrindinių ekologiško namo statybos principų.

Anot jos, pirmiausia prieš statant namą reikėtų įvertinti sklypo vietą – ar ji lengvai pasiekiama ekologiškomis ir tradicinėmis transporto priemonėmis, ar visos reikalingiausios paslaugos pasiekiamos pėsčiomis arba naudojant minimalias transporto sąnaudas, ar, statant būstą, nebus pažeista natūrali gamtinė aplinka. Taip pat šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį ir į tai ar turės galimybę sklype auginti ekologiškas daržoves.

Visą tai apsvarsčius, svarbu tinkamai pasirinkti visus šeimos poreikius atitinkantį namo dydį. Reikia žinoti, kad per didelis namo plotas reikalauja daug papildomų energijos ir kitų išteklių, o tas tikrai nėra ekologiška. Siekiant sumažinti energijos praradimą per sienas, pastatą galima statyti apvalių, organiškų formų.

Renkantis statybines ir apdailos medžiagas, pirmenybė teikiama vietinės gamybos produktams, taip pat ekologiškos sudėties medžiagoms, kurioms pagaminti išeikvojama mažiau energijos ir kurios išsiskiria ilgaamžiškumu ar yra tinkamos perdirbti.

Taip pat architektė pabrėžia, kad norint turėti ekologišką būstą, svarbu tinkamai panaudoti ir lietaus vandenį.

„Jis turėtų būti surenkamas į rezervuarą nuo visų paviršių ir gali būti panaudojamas dušui, tualetui ar sodo laistymui. Įdomu tai, kad tinkamai panaudojant lietų, vandens sunaudojimą galima sumažinti net iki 28 procentų. Kanalizacinį vandenį taip pat derėtų surinkti, atitinkamai išvalyti, o po to panaudoti kompostavimui bei sodo laistymui“, - pataria pašnekovė.

Norint būti draugišku gamtai labai svarbu atkreipti dėmesį ir į apšvietimą. Pastate turi būti kuo daugiau natūralios šviesos, taip pat derėtų visur įsukti tik ekonomiškas bei energiją taupančias lempas. Elektrą reiktų tiekti saulės kolektoriais, vėjo energetika ar alternatyviais šaltiniais, kurie gali būti derinami kartu naudojant ir įprastą elektros energiją.

Pastato šildymas turėtų būti pasyvus (saulės kolektoriais, geoterminis ar kombinuotas). Stogams ir sienoms derėtų naudoti šiuolaikines apželdinimo technologijas.

Vėsinti namą taip pat reikėtų tik natūraliomis priemonėmis – pasitelkiant natūralius bei dirbtinius vandens telkinius, tinkamai orientuojant statinį pasaulio šalių atžvilgiu.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastato langai turėtų būti orientuoti į pietus, itin sandarūs ir izoliuojantys triukšmą.

Baigus statyti namą rekomenduojama statybines atliekas panaudoti grindiniui arba automobilių stovėjimo aikštelei. Kiemo dangai taip pat turi būti pasirenkamos vandeniui laidžios ir ekologiškos medžiagos.

 

Mediniai namai

„Mediniai namai gali būti dviejų tipu – rąstiniai ir klijuotos medienos. Tokie namai puikiai tinka bet kokioms klimatinėms sąlygoms, nes juose vasarą nekaršta, o žiemą nešalta. Juk mediena turi savybę kaupti šilumą vasaros metu ir saugoti ją per visą žiemą. Didesnių karščių metu mediniame name visada vėsu, nėra tvankumo. Mediena atitinka visus sanitarinius-higieninius reikalavimus“, - teigė architektė.

Anot jos, spygliuočių rąstuose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus ir plaučius. Nustatyta, kad šilta natūralios medienos spalva atpalaiduoja, ramina nervų sistemą,  sukuria palankias sąlygas pilnaverčiam poilsiui. Rąstinio namo patalpose nesklando alergiją sukeliančios dulkės, todėl būtent juose patariama gyventi alergiją turintiems žmonėms.

Gerai pastatytas ir tinkamai prižiūrimas rąstinis namas tarnaus 150 - 200 metų ir ilgiau.
Statant rąstinį namą svarbu atkreipti dėmesį į pačią statybą ir medžiagas.
Anot pašnekovės, šeimininkai iš statančių rąstinį namą meistrų turėtų reikalauti tik gerai išdžiovintos medienos (drėgnumas ne daugiau kaip 20 procentų), kuo daugiau darbų „iš vienų rankų“, garantijos, rekomendacijų, sutarties ir detalios sąmatos.

Pabrėžiama, kad nepatartina į medinį namą įsimontuoti plastikinių langų ar durų, laminato ant grindų, skardos ant stogo, o sudedamąsias dalis rinktis taip pat tik iš kuo natūralesnių medžiagų.

Klijuotos medienos namai gaminami naudojant moderniausius įrenginius, gamybos metu yra taikomos šiuolaikinės technologijos ir priemonės, leidžiančios apdirbti medieną taip, kad gaminiai taptų atsparūs gamtinių sąlygų poveikiui, būtų ilgaamžiai ir patvarūs. Gaminant klijuotos medienos namus, visos sienos ir stogo konstrukcija yra visiškai paruošiamos gamykloje. Taip labai pagreitinamas namo montavimas statybvietėje. Tokio tipo namai yra labai populiarūs Skandinavijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Per pastaruosius trejus metus šis statybos būdas labai išpopuliarėjo ir Lietuvoje.

Nors vienas iš medinių namų minusų – jų degumas, tačiau rąstus galima apdoroti specialiomis ugniai atspariomis medžiagomis.


Šiaudiniai namai

„Šiaudus, kaip statybinę medžiagą žmonės naudojo jau nuo senų senovės. Tai yra patvari medžiaga, pasižyminti geromis termoizoliacinėmis savybėmis ir lankstumu. Iš išorės jie gali niekuo nesiskirti nuo įprastinių namų. Skirtumą pajusime tik užėję į vidų – čia bus nepaprastai malonus mikroklimatas“,- teigė architektė.

Šiaudiniai namai – dažniausiai karkasinės statybos statiniai, pastatyti naudojant natūralias, ekologiškas medžiagas – presuotus šiaudų ryšulius, molį ir medį. Šiaudų briketai naudojami ne tik sienoms, bet ir stogams, perdangoms, pertvaroms apšiltinti. Namai iš išorės tinkuojami tik natūraliu, „kvėpuojančiu“ tinku.

Lietuvoje šiaudiniai namai iki šiol praktiškai nebuvo statomi, tačiau šiandien jie vis labiau populiarėja. Lietuviai jau spėjo įvertinti, kad tokie namai itin išsiskiria šilumos laikymu. Presuotų šiaudų namai pasižymi didele šilumine varža, o tai gerokai sumažina namo apšildymo išlaidas.

Šie namai taip išsiskiria ir nebrangia statyba bei tuo, kad pasistatyti tokį namą gali kiekvienas, tuo susidomėjęs, žmogus.

Įrodyta, kad namai iš presuotų šiaudų ryšulių yra atsparūs stipriems vėjams ir net žemės drebėjimams.

Labai svarbu yra ir tai, kad tokio būsto statybai naudojami tik atsinaujinantys vietiniai ištekliai (šiaudai, molis, medis). Tokiu būdu mes sumažiname atmosferos teršimą - kadangi šiaudai panaudojami, o ne sudeginami ar supūdomi kaip nereikalingos atliekos. Taip pat paremiame ir vietinius ūkininkus, panaudojant jų žemės ūkio atliekas – šiaudus.

Eksperimentai, deginant presuotų šiaudų sienos maketą, parodė, jog tokia siena yra pakankamai atspari liepsnai bei atitinka visus normatyvinius reikalavimus. Šiaudų sienos, padengtos gipso ar molio tinku, daug atsparesnės ugniai nei medinės sienos.

Taip pat tokio tipo namai pasižymi patikima garso izoliacija, todėl triukšmingose vietose (miestuose, netoli judrios gatvės ir panašiai) rekomenduojama statyti būtent tokius namus. Sienos iš šiaudų ryšulių puikiai sugeria išorinius garsus ir padeda sukurti ramią bei jaukią atmosferą pastato viduje. 

 

Mūriniai ir moliniai namai

„Mūriniai namai taip pat gali būti ekologiški, žinoma, jei statybų metu bus naudojamos ekologiškos statybinės medžiagos“, - pabrėžė pašnekovė.

Mūrinė statyba – šiuo metu populiariausias gyvenamųjų namų statybos būdas Lietuvoje. Namai statomi ne tik iš plytų, bet ir iš didesnių mūrinių elementų: dujų silikato ar kitų blokelių bei porėtos keramikos.

Pasak architektės, mūrinis namas yra tvirtas ir ilgaamžis. Tinkamai pastatyti mūriniai namai pasižymi puikia garso ir šilumos izoliacija. Tokio tipo namus galima rekonstruoti, pritaikant metalines sijas ar kolonas.

Statant tokį būstą, galima įgyvendinti nestandartinius projektus bei jų konstrukcines dalis. Mūrinių namų apdailai galime rinktis įvairias medžiagas: fasadines plytas, dekoratyvinį tinką, medines dailylentes, pakabinamą fasado apdailą ir kitas. Galimi ir netikėčiausi dizaino sprendimai, nes rasime plačiausią statybinių medžiagų įvairovę.

Mūriniai namai nepūva, nerūdija, nebijo graužikų ir pasižymi gerais priešgaisriniais duomenimis.

Moliniai namai – tai labiau egzotika Lietuvoje. Tokio tipo namai, stipriai pabrangus kitoms statybinėms medžiagoms, buvo labai populiarūs tarpukario laikotarpiu, tačiau šiandien retai kur galėtume išvysti naujos statybos, vien tik iš šios medžiagos sulipdytą būstą.

Nors molis itin ekologiška medžiaga ir jo mūsų šalyje galima rasti beveik kiekvieno statomo namo dešimtiems metrų spinduliu, jis paprastai yra naudojamas ne vienas, o drauge su kitomis medžiagomis (medžiu, šiaudais, smėliu ir panašiai).


        

 




Straipsnis iš žurnalo "Green'as" 2010 Nr.2

Straipsnio autoriai: architektė Svajonė Pocienė ir žurnalistė Daiva Ausėnaitė

Rubrika. GRYNAS BŪSTAS

Kur  gyvena „žali“ žmonės?

Statybų sektorius, XX a. pasiekęs neregėtą istorijoje mastą bei technologinį lygį, tuo pačiu padarė ir milžinišką poveikį aplinkos, socialinėm bei ekonominėm problemom. Planetos resursus eikvojantis, darantis žalą aplinkai bei žmonių sveikatai „neprotingas“ požiūris į būstą iššaukė daugybę negrįžtamų neigiamų padarinių. Tad pastaruoju metu vis dažniau imama kalbėti apie  būsto kūrimo principų permastymą, ieškoti naujo – „draugiško“ planetai, aplinkai bei pačiam žmogui statybos būdo bei namo koncepcijos. Viena didžiausių tokio virsmo iliustracijų -  šiais metais Vankuveryje (Kanada) vykusių žiemos olimpinių žaidynių infrastruktūra. Statant olimpinį kaimelį, pramoninis rajonas buvo paverstas ekologiška teritorija: namų stogai apsodinti medžiais, įdiegta unikali energijos taupymo sistema, statybų plotai išprojektuoti taip, kad būtų išsaugota kuo daugiau medžių ir t.t. Individualaus būsto statybose pastaraisiais metais taip pat vis dažniau prisimenamos jau primirštos medžiagos, grįžta rankų darbas, diegiamos modernios alternatyvios energijos sistemos. Pasaulyje prasidėjusios „žalio“ namo paieškos, finale materializavosi ekologiško būsto koncepcijoje. Tad pabandykime išsiaiškinti kas gi yra tas ekologiškas būstas, kitaip sakant, kokiuose namuose gyvena „žaliai“ (ekologiškai) mąstantys žmonės?


Kas galėtų paneigti, kad pirmykščių žmonių būstai buvo bene patys ekologiškiausi per visą žmonijos istoriją?  Paprastai žmonės statydavosi būstus priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir vietinių statybinių medžiagų, kurias rasdavo savo apylinkėse. Karšto klimato zonoje žmonės neretai būstus susikurdavo olose, ar bent dalinai po žeme, tokiu būdu būstas būdavo natūraliai vėsus.
Priklausomai nuo klimato ir aplinkoje randamu medžiagų namai buvo statomi panaudojant smėlį, molį, medį, akmenis ir kitas vietines medžiagas.
Bėgo amžiai, vystėsi technologijos, sudėtingėjo ir tuo pačiu tobulėjo pati architektūra. Tačiau šiandien XXI a. mes vis dažniau atsigręžiame į „pirmykščią architektūrą“, nes dažnai jos principai pasirodo tobulesni už moderniuosius. Pastaraisiais metais prisimenamos jau primirštos medžiagos, grįžta rankų darbas, statyboje pradedama paisyti namo orientacijos į saulę ir pan. Prie viso to dar diegiamos modernios alternatyvios energijos sistemos, naudojamos naujausios technologijos bei medžiagos. Ir vis dažniau tokia statyba imama vadinti „ekoarchitektūra“ arba „žaliais namais“, pamirštant apie pirminę idėją. Ypač šiuo apibūdinimu mėgstama manipuliuoti pritaikius keletą ekologiškai statybai būdingų elementų. Tad išsiaiškinkime, kas iš tiesų tai yra.


Ekologinė architektūra – kas tai?

Ekologiško būsto statyba visų pirma prasideda nuo „ekoarchitektūros“. Na, o „ekoarchitektūra“, savo ruožtu, prasideda nuo... filosofijos, tiksliau – „ekofilosofijos“, kurioje darnaus namo sąvoka neatsiejama nuo suvokimo apie statybų ir patalpų įtaką aplinkai bei žmogaus sveikatai. Čia domėn imama praktiškai viskas: ir ekologiškų medžiagų naudojimas, ir kambarių mikroklimatas, ir  namo eksploatacija, ir aplinkos sutvarkymas, ir net infrastruktūra greta namo. Visame tame itin svarbu įvertinti bei mažinti būsto poveikį aplinkai, užtikrinti maksimaliai efektyvų energijos naudojimą. Tad šiuolaikinio ekologiško namo projektavimas ir realizavimas sudėtingas procesas, dėl ko ties šiais projektais dirba daug įvairių sričių specialistų, inžinierių: architektai, energetikai, aplinkos inžinieriai, bioinžinieriai, kitų sričių mokslininkai.
Taigi, ekologinė architektūra – tai architektūros filosofija, kuri skatina harmoningus ir ekologiškus projektavimo metodus, žmogaus būsto ir gamtos neatsiejamą darnų ryšį ir tarpusavio santykį. Garsiausiais pasaulyje šios srities atstovais – „ekoarchitektais“ yra laikomi Gustav Stickley, Antoni Gaudi, Louis Sullivan, Frank Lloyd Wright, John Lautner, Claude Bragdon, Bruce Goff, Rudolf Steiner, Bruno Zevi, Hundertwasser, Imre Makovecz, Neville Gruzman ir neseniai išpopuliarėję Antoni Albertas, Nari Gandhi, Johnas Preihs bei Laura Baker.
Ekologiško namo sąvoka pasaulyje suvokiama plačiai, vertinant būstą  pagal daugybę parametrų. Galima sakyti, kad kiekvienoje šalyje jie yra kitokie, priklausomai nuo klimato, turimų žaliavų ir valstybės politikos. Tačiau visur kalbant apie „žalią namą“ pabrėžiami keli esminiai principai: ekologiškas būstas turi būti maksimaliai ekonomiškas, jame turi būti efektyviai išnaudojama energija, jį statant būtina naudoti ekologiškas bei natūralias medžiagas, kai kur akcentuojamas ir estetinis namo suderinamumas su aplinka, kurioje jis yra pastatytas.


Ekologiškas = ekonomiškas bei efektyviai naudojantis energiją

 „Ekofilosofai“ yra labai praktiški. Ekonomiškumas jiems reiškia, jog ekologiškas būstas turi reikalauti iš aplinkos ir žmogaus kuo mažiau sąnaudų: energijos, pinigų ir laiko, skiriamo priežiūrai.
Nepelno siekiančios organizacijos „Build it Green“ svetainėje (www.builditgreen.org) akcentuojamas energijos vartojimo efektyvumas, kuris anot jų, yra namo „žalumo“ pagrindas. Organizacijos puslapyje rašoma „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimas, yra veiksmingi būdai mažinti energijos tiekimo trikdžius, gerinti oro kokybę, mažinti klimato atšilimą ir mažinti naujų elektrinių statymo tempus.“ 
Siekiant ekonomiškumo bei energijos suvartojimo optimizavimo, nemažas dėmesys skiriamas langams. Remiantis organizacijos „Energystar“ duomenimis (www.energystar.gov), pakeičiant langus sandaresniais, sutaupoma nuo 7 iki 24 proc. šildymo ir oro kondicionavimo išlaidų.
Būsimų ekologiškų namų statytojams konkrečių rekomendacijų galima rasti labai daug. Pavyzdžiui,
prieš vienuolika metų įkurtos bendruomenės EcoHause nariai savo tinklalapyje (www.ecologycenter.org) rekomenduoja natūralaus linoleumo grindis arba panaudoti medines grindis iš nugriautų namų, taip pat siūlo gelbėti senus baldus, prikeliant juos antram gyvenimui (pvz. atnaujinant virtuvės spinteles). Kaip medžio alternatyva vidaus apdailai siūlomas bambukas, kamštinės grindys. Elektros lemputės pavyzdiniame amerikiečių name yra mažai energijos naudojančios, visi prietaisai yra didelio efektyvumo. „Žalias namas“ turi turėti saulės energijos vandens šildytuvus. Svarbiausiu žalio namo tikslu, jie mano esant sumažintą poreikį naudoti neatsinaujinančius energijos šaltinius.  Tuo tikslu rekomenduojama įrengti mažo vandens eikvojimo WC, įrengti lietaus vandens surinkimo sistemą, siūloma apsiželdinti stogus ir pan.
Kita Jungtinių Amerikos valstijų nepelno organizacija, suvienijusi kelių bendruomenių gyventojus, pasistatė pavyzdinį ekologišką namą. Jie rengia ekskursijas ir supažindina visus norinčius su pagrindiniais žalio namo principais, kurie, anot organizacijos atstovų, būtų tokie:
• Namo statyboms naudojamos švarios medžiagos ir taikomi tokie metodai, kurie nereikalauja didelių išteklių;
• Naudojami atsinaujinantys ištekliai – saulės baterijos plokštės, vandens taupymo įrenginiai;
• Vengiama toksinių cheminių medžiagų;
• Prie namo įrengtas permakultūrinis ūkis;
• Pastatytas namas (ar atskiros jo dalys) gali būti pakartotinai naudojamos arba lengvai sunaikinamos (nekenkiant aplinkai) pasibaigus jų tarnavimo laikui.
Kaip ir kitose srityse, „ekoarchitektūroje“ atsiranda ir netikrų pranašų. Nekilnojamojo turto agentai, suvokę naujosios „žaliosios“ paklausos principą, vis dažniau ima siūlyti „žaliuosius namus“. Svetainėje www.greenhomesforsale.com galima įsigyti namą už beveik milijoną dolerių. Jame bus viskas, ko reikia prabangai, ant kurios galima „siūti“ eko etiketę: saulės energijos išnaudojimas, ekologinis sodas, langai su dvigubais stiklo paketais, požeminė drėkinimo sistema. Tačiau tik tiek. Tad nesileiskite apgaunami, ekologiškas namas neturi būti brangesnis nei tradiciniai namai iš mūro ir gelžbetonio.

Dar vienas principas - su gamta susiliejanti namo estetika

Dalis „ekoarchitektų“, kalbėdami apie ekologiškumą namų statyboje, itin pabrėžia estetiką, kuri, jų nuomone, taip pat turi būti – ekologiška. Vienas garsiausių visų laikų architektų F. L. Wright tokią ekologiškos architektūros pakraipą vadino „organiškaja“ architektūra, kuri, jo nuomone, yra „idealios demokratijos laisvoji architektūra”. Jis ieškojo formos ir funkcijos vienybės, išreiškiančios jo meilę gamtai. Organiškąją architektūrą traktavo kaip organizmą, kuris auga ir daug laisviau vystosi, nei ta architektūra, kurią varžo normos ir taisyklės. Ši architektūra pasižymi individualumu, intuicija, laisvomis kompozicijomis. F.L Wright nuomone, kiekvienas architektas niekada neturėtų pamiršti, kad jo pareiga kurti darnią architektūrą žmogui, nekenkiant gamtinei aplinkai.
Pagrindinis reikalavimas ekologiško namo architektūrai yra tas, jog toks namas neturėtų būti lyg parašiutu iš dangaus nuleistas, nederėti prie aplinkos, jis turėtų būti išaugęs iš konkrečios gamtinės aplinkos, derėti prie kraštovaizdžio. Tokį namą statant, privalu naudoti vietines natūralias ir ekologiškas medžiagas. Landšafto aplink namus formavimui taip pat rekomenduojama naudoti vietines augalų rūšis. Prie viso to svarbu nepamiršti tenkinti žmogaus poreikius.


Pasyvūs bei aktyvūs namai

Sveiko namo idėja kilo gerokai anksčiau, nei pasaulis išmoko kasdien kartoti žodį „ekologiškas“. Neekologiškai pagamintos medžiagos, esančios mūsų namuose, išskiria įvairias sveikatai kenksmingas dalis. Nacionalinė aplinkos sveikatos asociacija (www.neha.org) akcentuoja būsto poveikį tokių ligų išsivystymui kaip astma, alerginiai susirgimai, vėžys, neurologinės problemos, apsinuodijimas švinu, asbestu ar randoniu, ir net gali sukelti mirtį. Tad statant bei įrengiant ekologišką būstą savaime suprantama, jog yra stengiamasi maksimaliai panaudoti egzistuojančias ekologiškas, natūralias, minimaliai apdorotas medžiagas, vengiant medžiagų, galinčių kelti kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai.
Žiūrint iš sveikatos pozicijų, bandymai ekologiškais namais vadinti būstus, kurie daugiau ar mažiau įgyvendinę dalį ar kelis ekologiško būsto statybos principus, yra ne visai sąžiningi.
Kadangi efektyvus energijos naudojimas yra viena esminių ekologiško būsto sąlygų, tai ir kiekvienas bandymas bei eksperimentas šioje srityje dažniausiai priskiriamas ekologiško būsto kategorijai – pavyzdžiui, Lietuvoje dažnai ekologišku namu vadinamas pagal pasyvios sistemos principus pastatytas namas – liaudiškai vadinamas „pasyviu namu“. Tačiau šioje vietoje būtina pabrėžti, jog  pasyvų namą ekologišku būtų galima pavadinti tik tuo atveju, jei jame būtų laikomasi ekologiško namo statybos principų.
Pasyvus namas tokį pavadinimą įgijo, dėl to, jog jame intensyviai panaudodami „pasyvūs“ komponentai, tokie kaip pastato orientacija, įrenginiai saulės, vėjo energijai panaudoti, energiją taupanti buitinė technika, energiją taupančios apšvietimo sistemos ir kita. Esminiai reikalavimai pasyviam namui – šilumą izoliuojanti stogo konstrukcija, šilumą izoliuojanti sienų konstrukcija, šilumą izoliuojanti grindų konstrukcija, sandarus namo apvalkalas, trigubo stiklo langai, šilumą izoliuojantys langų rėmai, komfortiška ventiliacijos sistema, optimali instaliacija. Ventiliacijos sistema su efektyviu šilumokaičiu tiekia orą iš lauko ir paskirsto šilumą.
Pasyviojo namo standartas, remiantis  nedidelių energijos sąnaudų namų statybos patirtimi, sukurtas 1995 m. Vokietijoje. Pasyvaus namo sienų varža turi būti bent pustrečio karto didesnė, nei reikalauja statybos normos. Toks namas yra itin ekonomiškas, nes neturi įprastų šildymo šaltinių, jis „moka“ kaupti šilumą ten, kur mums atrodo, kad jos nėra. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus išskiria apie 300 W energijos, namie ją skleidžia ir buities prietaisai: viryklė - apie 3 kW, televizorius - 100-150 W, kompiuteris - 200 W. Šios energijos gali pakakti, kad name būtų šilta.


Susilaukę nemažai kritikos, šiuo metu Tačiau
 
Tačiau šiuo metu pasyvaus namo koncepcija susilaukia vis daugiau kritikos, ypač tie bandymai taikyti pasyvaus namo principus, kuriuose koncentruojamasi tik ties šilumą izoliuojančiais aspektais, nekreipiant pakankamai dėmesio į oro srautus. Tokius projektus skeptikai net vadina „sandariais karstais“, nes kartu su neekologiškomis statybos medžiagomis bei į namą įnešamais, cheminėmis medžiagomis apdorotais, baldais, prietaisais ir net plastmasiniais žaislais, į žmogaus būstą patenkančios kenksmingos sveikatai medžiagos, nesant aktyviam oro srautų cirkuliavimui, tiesiog kaupiasi būste ir po truputį nuodija žmogų.
Gal todėl, kaip atsvara pasyvaus namo koncepcijai, pastaruoju metu itin populiarėja „Aktyvaus namo“ koncepcija. Aktyvus namas – tai namas, kuriame energijos pagaminama pilnai patenkinti poreikius arba netgi daugiau nei jos suvartojama, naudojant alternatyvius energijos šaltinius, natūralų ir dirbtinį vėdinimą. Tokio namo išskirtinumas – daug langų, daugiausiai orientuotų į pietus. Aktyvaus namo kūrėjai teigia, jog kai langai didesni, mažiau elektros sunaudojama apšvietimui, o žiemą per langus į patalpas patenkanti šviesa sukuria pusę šilumos energijos, reikiamos pastatui šildyti. Trūkstamą šilumą gamina ir būsto grindis šildo saulės kolektoriai. Jie kaitina ir vandenį. Jeigu vis tiek vėsu, įsijungia elektrą naudojantis šilumos siurblys. Per aštuonis mėnesius saulės baterijos pagamina daugiau elektros, negu gyventojai suvartoja. Perteklinė energija perduodama į šalies elektros tinklą, dėl ko žiemą trūkstamos elektros energijos iš šalies tinklo gaunama nemokamai.


„Žalio namo“ paieškos Lietuvoje

Archeologų duomenimis, ilgą laiką mūsų krašto žmonės gyveno stulpinės konstrukcijos nameliuose. Jie būdavo statomi sukalant kuolus į žemę, išpinant tarpus šakomis, plyšius užtepant moliu. Tokie pastatai buvo plonasieniai ir šalti. Šilumą juose galėjo palaikyti tik negęstanti židinio ugnis. Kadangi mūsų kraštuose klimatas pakankamai vėsus ir Lietuvos teritorija nuo senų laikų buvo miškų kraštas, imta statyti rąstinius būstus. Rentiniai pastatai iš gulsčių apvalių rąstų mūsų krašte atsirado VII-VIII a. Šiuo metu Lietuvoje populiariausias gyvenamųjų namų statybos būdas – mūrinė statyba. Namai statomi ne tik iš plytų, bet ir iš didesnių mūrinių elementų: dujų silikato ar kitų blokelių bei porėtos keramikos.
Keraminės plytos arba blokeliai gali būti grynas ekologiškas produktas. Tačiau jų gamybos procesas reikalauja daugiau energijos nei kitų ekologiškų statybinių medžiagų paruošimas. Ir nors Lietuvoje yra gaminami statybos blokeliai iš išskirtinai natūralių medžiagų, šiandien ekologiškais namais Lietuvoje pasididžiuoti beveik negalime, nes jų kol kas yra arba labai nedaug, arba tie, kurie yra (moliniai bei šiaudiniai), vis dar yra nelegalūs. Šiaudinių bei molinių namų statytojai teigia, jog mūsų šalyje nėra sudarytos sąlygos statyti tokius namus. Pavyzdžiui, molis ir šiaudai nėra įrašyti į reglamentuojamų medžiagų sąrašą, kitaip sakant, iš jų namų statyti negalima. Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad statybinių medžiagų standartizacija reikalinga tam, kad vėliau neišaiškėtų, kad žmogaus išsikąstas savam sode molis buvo užterštas cheminėmis medžiagomis. Bet gal žmogus galėtų tokius tyrimus pasidaryti? Šiuo metu yra pavienių asmenų, pasistačiusių namus iš tokių nereglamentuotų medžiagų ir jei tik kokiam nors valdininkui šautų į galvą mintis tai uždrausti, šių ekologiškų namų entuziastai Lietuvoje turėtų savo namukus likviduoti.
Taigi tokios pigios ir lengvai, žmogui (dažniausiai be tarpininkų) prieinamos statybinės medžiagos kaip molis ir šiaudai, ko gero, nėra valstybinio masto vertas reikalas. Užtat šiemet mūsų šalyje priimta nauja pastatų energinio taupymo direktyva, pagal kurią nuo 2020 metų visi naujai statomi ir renovuojami pastatai turės būti pasyvūs. O iki kitų metų Seimas turi patvirtinti atsinaujinančios energijos įstatymą, pagal kurį visuomeniniai pastatai turės būti šildomi atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Belieka tikėtis, jog kiti su būsto statyba susiję sprendimai įteisins molį ir šiaudus kaip statybinę medžiagą, po ko gal būt seks dar drąsesni spendimai Lietuvos būsto sektoriaus ekologizavimo link.
Gera žinia ta, jog Lietuvoje vis daugėja entuziastų bei profesionalų besigilinančių į ekologiško būsto statybos principus. Jų tarpe atsiranda net tokių, kurie ekologiją jau bando derinti su etniškumu. Vienas tokių specialistų – Alternatyvios energetikos centro direktorius Algimantas Dailidavičius. Jo teigimu,  kad galėtum projektuoti ekologišką būstą, reikia suvokti aplinką ir valdyti iš jos gaunamą informaciją. „Reikia sugebėti atpažinti gamtos siunčiamus signalus. Dabar žmonės per daug pasikliauja prietaisais. Jie, aišku, viską rodo teisingai, tačiau mes nesugebame to teisingai išaiškinti, susieti tarpusavyje. Kiekvienas specialistas įsigilina tik į savo sritį, nemato ir negirdi, ką daro ar sako kitas. Todėl nebematoma visuma. Senovėje žmonės mokėjo interpretuoti aplinką. Tai aiškiai matyti įsigilinus į etnokultūrą. Pažiūrėkime, kaip skiriasi namai įvairiuose Lietuvos regionuose. Taip yra todėl, kad skiriasi ir juos supanti aplinka. Taigi buvo įvertinama daugybė dalykų: landšafto ypatumai, augmenijos formos ir spalvos, vandens gyslų zonos.“ 
Pasak A. Dailidavičiaus, ekologiška statyba yra efektyvi tik tada, kai vykdoma kompleksiškai. Pritaikius tik vieną elementą, ji gali būti nuostolinga. Norint priimti teisingus sprendimus, būtina tinkamai įvertinti visus faktorius, susijusius su namu, aplinka, vietinėmis medžiagomis, atliekų panaudojimu, valymu ir t.t. Turint tokią informaciją, lengviau dirbti ir architektui. Paprasčiau nuspręsti, kaip orientuoti namą sklype, kaip išdėstyti patalpas.
Šiuo metu ekologiškam būstui galima būtų priskirti Lietuvoje jau senokai populiarėjančius medinius namus, visai neseniai pradėtus gaivinti senovinius lietuviškus molinius namus bei prieš kelis metus Lietuvoje pradėtus statyti šiaudinius namus. Tad pažvelkime į kiekvieną iš jų atskirai.


Mediniai namai

Kadangi mūsų kraštuose klimatas pakankamai vėsus ir Lietuvos teritorija nuo senų laikų buvo miškų kraštas, rentiniai pastatai iš gulsčių apvalių rąstų mūsų krašte atsirado VII-VIII a. Pirmiausia tokia statybos technologija pradėta naudoti pajūryje. Ši statybinė medžiaga buvo pati populiariausia ir nuolatos naudojama daugiau nei tūkstantį metų.
Istoriškai taip jau susiklostė, jog lietuvių pamėgta medžio statyba tapo patogumo ir sveikatos idealu. Senovėje, kaip sako K.Makovskis, sodietis ir bajoras bijojo ligos, kai jiems tekdavo gyventi mūro statiny. Senuose ūkio patarimuose ir receptuose pilna įspėjimų prieš mūro gyvenamąjį namą. Iš pamėgimo Lietuvoje medinio gyvenamojo namo užsiliko iš praeities anekdotiškas, bet, manoma, tikras atsitikimas.
„Kažkoks Lietuvos bajoras turėjo vykti Toskanijon išgauti palikimą. Išsigandęs jis žinios, kad ten nesą medinių dvarelių. Niekais nueitų palikimas, jeigu begyvendamas mūro namuose įgausi ligą. Todėl pasiėmė bajoras kartu su savim dailidę, kuris Toskanijoj pastatydino bajorui medinį dvarelį, o sau namą, kuris dar XVIII amžiaus gale buvo italų žingeidumo objektas. Ir šiandien lietuvis nemėgsta plytų statybos dėl, anot jo  drėgnumo ir šaltumo.“ (P.Galaunė „Lietuvių liaudies menas“).
Kadangi Lietuva turi labai senas ir gilias etnoarchitektūros tradicijas, statant rąstinius namus būtina į jas atsižvelgti. Neretai žmonės nežinodami savo krašto tradicijų pasistato rusiško ar norvegiško stiliaus elementus turinčius rąstų namus. Šioje vietoje gali pagelbėti Etninės kultūros globos tarybos rūpesčiu 2008 m. išleisti penki leidiniai apie tradicinę atskirų Lietuvos regionų kaimo architektūrą.
Mediniai rąstų namai puikiai tinka bet kokioms klimatinėms sąlygoms, nes juose vasarą nekaršta, o žiemą nešalta. Juk mediena turi savybę kaupti šilumą vasaros metu ir saugoti ją per visą žiemą. Didesnių karščių metu mediniame name visada vėsu, nėra tvankumo. Mediena atitinka visus sanitarinius-higieninius reikalavimus. Per medinį rąstą dėka jo ląstelinės kamieno sandaros, nepastebimai vyksta nuolatinė oro kaita. Mediniame name savaime suprantama nereikalingi kondicionieriai. Spygliuočių rąstuose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus ir plaučius. Nustatyta, kad šilta natūralios medienos spalva teigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas pilnaverčiam poilsiui. Rąstinio namo patalpose ore nesklando dulkės. Elektrostatinės medžio savybės neleidžia patalpose kauptis statinei elektros energijai, dėl kurios ore ir sklando dulkės. Todėl nuo alergijos kenčiantiems žmonėms rekomenduojama gyventi rąstiniuose namuose.
Sibire, kur žiemą šalčiai siekia 40oC ir daugiau, nuo senų laikų žmonės gyvena rąstiniuose namuose pastatytuose iš 20-25 cm storio rąstų. Medinė siena iš 22 cm saugo šilumą taip pat kaip metro storio mūro siena ir jai nereikalingas papildomas apšiltinimas. Medinės sienos sukaupia šilumą ir tolygiai paskirsto visoje patalpoje. Todėl rąstiniame name bus šilta net per didžiausius šalčius. Pakankamo diametro rąstas yra labiau atsparus degumui, nei plieno konstrukcijos. Ugniagesių yra pastebėta, kad medinės konstrukcijos dega ilgiau ir būna mažiau ugnies pažeistos, nei konstrukcijos su plieninėmis perdangos sijomis.
Ekologai medinius namus kritikuoja dėl žaliavos – medis nors ir atsinaujinantis resursas, tačiau atsinaujinimas vyksta lėtai. Tačiau kadangi rąstų namo amžius siekia 100-200 metų, jame gali nugyventi 2-3 kartos, tuomet nereikės statytis naujų namų ir kirsti medžių. Norint atstatyti pusiausvyrą gamtoje, geriausia medieną statyboms naudoti iš atsinaujinančių ūkių arba atsodinti mišką patiems, tiesiog pasodinant tiek medžių, kiek jų buvo panaudota statant namą.
Mediniai namai būna ne tik rąstiniai, bet ir iš klijuotų rąstų, karkasiniai, skydiniai. Klijuotų rąstų namai nėra tokie efektyvūs kaip grynų rąstų, nes savo sudėtyje turi papildomų cheminių medžiagų – klijų, be to, dažniausiai juos reikia papildomai apšiltinti. Jei visos šios medžiagos būtų ekologiškos, tai toks namas irgi galėtų vadintis ekologišku. Panaši, tik dar keblesnė, situacija su karkasiniais ir skydiniais namais, paprastai juose naudojama visa paletė papildomų statybinių medžiagų. Klausimas, ar jos visos ekologiškos? Jei taip, viskas puiku.
Daugelio Europos šalių medienos pardavėjai ir statybininkai pastebėjo pastaraisiais metais padidėjusį medžio panaudojimą statybose. Netgi tokios konservatyvios šalys kaip Anglija atkreipia dėmesį į vienas po kito dygstančius medinius namus. Didžiąja dalimi šias tendencijas lėmė iš naujo atrandamos medžio savybės bei noras gyventi sveikoje aplinkoje.


Moliniai namai

Drėbto molio statiniai pintu mediniu karkasu buvo populiarūs Lietuvoje dar XX a. pradžioje, susidomėjimas nedegto molio namais Lietuvoje padidėjo tarpukario laikotarpiu, nes tuomet miško medžiagos brango. Žmonės ieškojo alternatyvių statybos medžiagų. Buvo susisteminta statybos iš molio būdai, pateiktos rekomendacijos. Tuo laikotarpiu išdygo daug molinių ūkinių pastatų, vienas kitas gyvenamasis namas ar net dvarelis. 1939-aisiais moliniai statiniai  sudarė 17,6 proc. visų Lietuvos pastatų. Nemažai šių pastatų išliko po šiai dienai.
Medis ir molis yra statybinės medžiagos, kurių itin gausu Lietuvoje. Be to, jos itin gerai papildo vienas kitą. Molis apsaugo medieną nuo drėgmės, neleidžia plėstis. Ką puikiausiai iliustruoja pajūryje antrą šimtmetį skaičiuojantys fachverkiniai namai. Lietingam klimatui vienas tinkamiausių ekologiškų statybos būdų yra medžio karkasas, užpildytas molio, smėlio ir šiaudų mišiniu. Taip pat lietuviams gerai pažįstamas plūkto molio ir pinto karkaso derinys. Jis labai gerai saugo šilumą bei nepraleidžia drėgmės.
Molis taip pat gali būti naudojamas ir kaip laikanti medžiaga, jei statoma iš atitinkamo mišinio blokelių. Molinių namų statybai tinka visoje Lietuvoje randamas molis, tereikia padaryti tyrimus ir parinkus reikiamus priedus pakoreguoti jo sudėtį. Didesnėje Lietuvos dalyje molinį namą galima pasistatyti naudojant medžiagas, randamas 10 km spinduliu aplink statomą namą. 150 m2 ploto namo molinėms sienoms iškelti reikia 10 dienų ir 10 kW energijos. Tiesa, dar kelis mėnesius jos turės susistovėti ir išdžiūti.
Šiuo metu moliniai namai Lietuvoje yra greičiau egzotika. Keramikė Dormantė Steponavičienė viena pirmųjų prašnekusių apie molinį namą. Moteris jau kelerius metus gyvena 50 kvadratinių metrų moliniame name, kurio sienas pati sulipdė. Tuomet, kai jis buvo statomas, daugelis tai vertino kaip menininkės originalų požiūrį ir sprendimą.
Vadinti Dormantės namą moliniu ne visai tikslu: molis sudaro tik 10 proc. namo statybinių medžiagų, kitos - šiaudai ir smėlis. Tokią statybinę medžiagą keramikė pavadino plaušmoliu.
Šeimininkė namu labai patenkinta, nes jis sausas ir šiltas. „Praėjusią žiemą buvo dienų, kai temperatūra nukrisdavo iki 34 laipsnių, o namelyje laikėsi 24-25 laipsnių šiluma”, - džiaugiasi menininkė. Pasirodo, tokią šilumą skleisdavo plyta, ant kurios šeimynykščiai verda maistą. Ją visą žiemą kūreno malkomis, kurios kainavo vos 350 litų.
Molinių namų statytojas Jonas Juravičius pažymi, kad molis savyje kaupia saulės, oro ir vandens magnetizmą, kuris yra biologiškai priimtinas žmogui, todėl daug planetos gyventojų tūkstančius metų gyvena moliniuose pastatuose. Molinės sienos neskleidžia kancerogeninių, toksinių elementų, yra biologiškai atsparios, nerezonuojančios elektromagnetinių laukų. Absorbcinių ir dispersinių molio savybių dėka patalpoje palaikomas žmogui palankus mikroklimatas.


Šiaudiniai namai

Vis dėlto  mažiausiai priekaištų tiek iš ekologų, tiek iš architektų sulaukia šiaudiniai namai. Namų iš presuotų šiaudų ryšulių statybos pradžia siejama su presavimo mašinos išradimu. XIX a. pabaigoje naujakuriai, atsikėlę gyventi į Šiaurės Amerikos žemyno stepių teritoriją (dabartinę Nebraskos valstiją), susidūrė su aktualia problema – šiose vietose trūko statybinės medžiagos būstui susiręsti, tuo pačiu ir medienos. Tačiau gamtinės sąlygos buvo palankios grūdinių kultūrų auginimui. Taip ėmė dygti šiaudiniai nami. 
Lietuvoje šiaudiniai namai iki šiol praktiškai nebuvo statomi, tuo tarpu pastaruoju metu jie vis labiau populiarėja. Pasak architekto  Daliaus Jurevičiaus, šiaudinį namą galima įsirengti nenusižengiant nei vienam ekologiškam kriterijui. Nukirtus pušį, kitos teks laukti devyniasdešimt metų. O šiaudų būna kiekvienais metais.  Šiaudas – ūkininko veikloje atsirandanti atlieka. Grūdai yra dominuojanti kultūra visam pasaulyje. Tai mūsų duona kasdieninė, o kas lieka iš grūdo – šiaudas – puikus pagrindas būstui. Iš šiaudų surišami briketai ir jie tampa savotiškomis būsimo namo plytomis. Šiaudų briketų nereikia vežtis iš kito pasaulio krašto, jų galima gauti iš artimiausio ūkininko. Kartais net už dyką ar labai simbolinį mokestį.
 „Nei viena kita statyba ekologine prasme net arti nepriartėja prie šiaudinio namo. Plaušamolio statybai reikia daug iškastinių medžiagų – molio, smėlio. Tokio namo ant bet ko nepastatysi. Šiaudinį namą gali ant kelių kuoliukų pastatyti, jis labai lengvas. Plaušamolis labai sunkus. Be to, pats statybos procesas šiaudinio namo statymo yra greičiausias. Šiaudinio namo estetiniai sprendimai yra patys įvairiausi. Nori europinio, tvarkingai atrodančio namo – darai tiesias sienas. Nori kažko įdomesnio – darai jį apvalų. Bet kokį projektą gali pritaikyti šiaudiniam namui. Ploniausia šiaudinio namo siena 40 cm, bet tai nėra trūkumas. Rąstinis namas yra švarus, jame nėra cheminių medžiagų. Šiaudas, kaip ir rąstinis namas, kvėpuoja, jis lygiai toks pat švarus. Molinis tinkas, kuriuo dengiamas šiaudinis karkasas, taip pat negeneruoja statinio krūvio. Mediniame name šildymui sudeginsi daugiau malkų negu šiaudiniame name, nes šiaudinis namas yra labai šiltas,“ – vardijo Šiaudinių namų statytojų asociacijos narys Dalius Jurevičius.
Šiaudinis namas iš išorės ir iš vidaus yra gražiai nuglaistomas ir tik kiekvienam name paliekamas „tiesos langas“ byloja apie medžiagą, iš kurios padarytas namas. Molio tinkas apsaugo namą nuo gaisro. Molis, ekologine prasme, geresnė medžiaga už cementą, nes ji iškasama. Cementui pagaminti reikia nemažai resursų (pradedant gamyklos statybomis ir baigiant plytų išvežimu) ir jo gamyboje išskiriama daug kenksmingų, aplinką teršiančių medžiagų.
 JAV institutų atlikti bandymai patvirtina, kad šiaudų namas yra nedegus. Jis priskiriamas mūrinių namų kategorijai. Taip yra dėl to, jog šie namai tinkuojami, kas dar apsaugo ir nuo pelių.
Prie šiaudinių namų linksta ir Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinio centro direktorės Editos Milutienės širdis: „Manau, šie namai perspektyviausi, nes yra labai šilti ir reikalauja mažai darbo sąnaudų statant”. Ji rašo mokslinį darbą, kurio tikslas – išanalizuoti naujas namų statybos technologijas ir pateikti išvadą, kurios jų ekologiškiausios. Preliminariai jau dabar matyti, kad lyderiauja šiaudinis namas.
Įvairiuose interneto portaluose rašoma apie žmones, kurie susidomi šiaudiniais namais. Jų judėjimas jau įgavo pavadinimą – „šiaudizmas“. „Visiškas šiaudistas visą namą (sienas, stogą, duris, grindis, langus ir t. t.) ir aplinką tvarkysis kaip šiaudistas. Ekstremaliai išnaudos šiaudizmo ideologiją. O truputį šiaudistas statys tik sienas ir tai ne dėl ekologijos ar įdomumo, o dėl, pavyzdžiui, pigumo,“ – sako Domantas Surkis, vieno iš šiaudinių namų Kaune autorius.
„Idealus namas turėtų išvis nenaudoti šilumą generuojančių specialių prietaisų, t.y. neturėtų būti šildomas jokiu kuru – nei malkomis, nei anglimis, nei mazutu, nei dujomis, nei kuo nors kitu. Šiaudiniame name oras namuose beveik pakankamai įšyla vien nuo maisto gamybos, apšvietimo, žmogaus kūno,“ – samprotauja kitas šiaudinio namo savininkas Petras Devižis.
Jeigu nutarsite statyti šiaudinį namą ūkio būdu ir iš savo medžiagų (patys pasirūpinsite iš kur gauti medžiagų) tai toks namas tikrai atsieis pigiau. Tačiau, jei nenorite išeiti nemokamų atostogų keliems mėnesiams iš darbo ir statybos darbams planuojate samdyti įmonę bei pirkti iš jos medžiagas, šiaudų namas kainuos beveik lygiai tiek pat kiek rąstinis ar mūrinis namas. 


Ekobūsto ateitis

XX amžiuje, sparčiai vystantis technologijoms bei pačiai architektūrai, garsiausi architektai ėmė kurti įspūdingus utopinių ateities miestų, gyvenviečių, namų projektus. Dalis šių architektų jau tada įžvelgė sprendimus, leidžiančius spręsti ekologines šių dienų problemas. Pavyzdžiui, vienas tokių sprendimų - siūlymas miesto plėtrą nukreipti vertikaliai į aukštį (smart growth), o ne horizontaliai į plotį. Tokiu būdu sutaupomas užstatymo plotas, praktiškai atsisakoma kelių, automobilių, supaprastėja atliekų kaupimo ir perdirbimo schema ir kt.
Vienas garsiausių XX a. utopistų, italas Paolo Soleri, sujungė sąvokas „architektūra“ ir „ekologija“ ir įtvirtino naują terminą „arkologija“. Arkologinė P. Soleri teorija buvo  atsakas į jau 7-ajame XX a. dešimtmetyje išryškėjusias aplinkosaugos problemas, kurių pagrindine priežastimi garsusis utopistas įvardijo neracionaliai išsiplėtusias urbanistines struktūras, švaistančias energijos išteklius ir skatinančias visuomenės atskirtį.
P.Soleri siūlė imti pavyzdį iš kelių milijonų metų patirtį turinčių organinių procesų, būdingų natūraliai gamtai, o ne aklai pasikliauti kelių dešimtmečių patirtį teturinčiais technikos atradimais.
P. Soleri siūloma alternatyva – ypač kompaktiški miestai, atkartojantys gamtai būdingus organinius procesus. Tokiuose miestuose iki minimumo sumažėja poreikis tokių urbanistinių elementų kaip keliai, pastatai projektuojami taip, kad būtų galima sutaupyti kuo daugiau energijos (siūloma naudoti daug kupolinių konstrukcijų, kaupiančių saulės energiją), o bendruomenės nariai gyvena susitelkę miesto centre, o būtent tai ir yra būdinga natūraliems organizmams. Anot jo, bendruomeniškumas yra būtina sąlyga lavinti mąstymo procesą, todėl socialinės ir kultūrinės gyventojų reikmės turi būti privalomai tenkinamos. 
Savo idėją P.Soleri įgyvendino 1970 m. JAV netoli Finikso mieto esančioje dykumoje., kurioje iškilo pirmasis nedidelis alternatyvusis miestas pavadinimu „Arcosanti“. Šiame mieste galėtų gyventi 5000 gyventojų, tačiau realiai šiuo metu ten gyvena apie 100 žmonių, tame tarpe ir pats P.Soleri. Miestą kasmet aplanko ir keliasdešimt tūkstančių turistų. Susimokėję mokestį ir sutikę prisidėti prie bendruomenės veiklos, jie čia gali pasilikti ir ilgesniam laikui. Šviežiomis daržo gėrybėmis Arcosanti gyventojus aprūpina aplink miestą išsidėstę šiltnamiai, žiemą veikiantys kaip saulės energijos kolektoriai. Architektūros teoretikai šią gyvenvietę dar vadina urbanistine laboratorija.

Skanuotas galutinis straipsnis su nedideliais paredagavimais yra čia (paspauskite ant paveikslėlio kad padidintumėte): 

Ekologiški namai   Ekologiški namai   Ekologiški namai  

Ekologiški namai   Ekologiški namai   Ekologiški namai

Ekologiški namai   Ekologiški namai   Ekologiški namai



Straipsnis iš žurnalo "Mano namai", konsultavo architektė Svajonė Pocienė:


Ekologiški namai

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie ekologiškus namus. Jei nusprendėme statytis namą, į ką turėtume atkreipti dėmesį, kad jis atitiktų ekologiškumo reikalavimus? O kaip būtų, jei statytume medinį? Juk kertant medieną ir naikinant miškus tikrai nusižengiama aplinkosaugos principams ir gamtos ištekliai visai netausojami...

Kodėl – ekologiškas?

Suprojektuoti ir pastatyti ekologišką namą nelengva, tad kodėl žmonės to imasi? Pirmiausia gyventi tokiame name... sveika. Juk natūralu – kuo mažiau kenksmingų medžiagų bus mūsų aplinkoje, tuo gyvensime sveikiau. Žinoma, persikelti į dažais kvepiantį ir įvairiomis medžiagomis apšiltintą namą smagu, tačiau nuo jų dažnai gali pasireikšti alergija, kamuoti kosulys ar netgi atsirasti rimtesnių sveikatos problemų. Tarkim, populiari ir dažnai naudojama stiklo vata. Jos sudėtyje yra kenksmingų medžiagų formaldehidų – jie pripažinti kancerogeninėmis medžiagomis.
Be to, jeigu jau laikomės ekologiško gyvenimo principų, turėtų rūpėti ir aplinka – ją reikėtų saugoti ir tausoti. Ar tai mados reikalas? Toli gražu. Juk klimatas iš tiesų sparčiai šyla, aplinka, kurios oru kvėpuojame, teršiama vis labiau, o ir elektros energijos sunaudojama daug – ne paslaptis, ji kainuoja nepigiai. Turint ekologišką namą viso to galima išvengti. Bent jau iš dalies.

Prieš statant namą ir kuriant jo projektą reikėtų nuspręsti, ar norite idealiai ekologiško, ar iš dalies. Kuo jie skiriasi? Jei namas bus ekologiškas iš dalies, vadinasi, atitiks ne visus reikalavimus, tačiau toks variantas kur kas geriau nei visiškai neekologiškas būstas.

Ekologiškos statybos principai

Pasigilinęs į ekologiškumo principus, dažnas susipainioja ir nebežino, kaip pasistatyti ekologišką būstą ir nepakenkti gamtai – juk medžius reikia kirsti, o tai jau naikinami gamtos ištekliai. Šiuo atveju yra dvi išeitys: medieną pirkti iš atsinaujinančių ūkių arba medžius atsodinti patiems – kiek nukertame, tiek pasodiname.
Žmonės, įsigilinę į ekologišką statybą, neretai pamiršta kitus, ne ką mažiau esminius dalykus – vidaus erdvių išdėstymą, įrengimą. Svarbu, kad viduje būtų pakankamai šviesos, jauku, malonu būti – šie dalykai be jokios abejonės teigiamai veikia ne tik savijautą, bet ir sveikatą, o tai irgi vienas iš ekologiškumo principų.
Perkant ekologiškas statybines prekes reikėtų pažiūrėti, ar jos pažymėtos specialiu skiriamuoju ženklu. Jeigu ne, reikalaukite dokumentų, kuriuose būtų nurodyti saugos ir techniniai duomenys. 

Kokius reikalavimus turi atitikti ekologiškas namas?

-Naudojamos ekologiškos medžiagos – ne tik statybinės, bet ir apdailos. Kai kurias medžiagas reikėtų rinktis iš perdirbtų statybinių atliekų (tarkim, grindiniui sudėti).
-Kanalizacijos vandenį patartina surinkti ir panaudoti kompostui ruošti.
-Naudojamas lietaus vanduo (duše, tualete, daržui laistyti ir pan.). Tokiu atveju apskritai vandens sunaudojama net apie 30 proc. mažiau.
-Naudoti kuo daugiau saulės energijos.
-Kuo daugiau natūralaus apšvietimo arba naudoti taupiąsias lemputes.
-Langus reikėtų stengtis nukreipti į pietų pusę.
-Namą geriausia statyti nedidelį, kad šilumos ir elektros energijos reikėtų kuo mažiau. Dėl šios priežasties namai jau neretai statomi apvalios formos. 
-Jei šalia namo turite daržą, daržoves reikėtų auginti ekologiškai.
-Reikėtų rinktis šildymą saulės kolektoriais, geoterminį arba kombinuotąjį.
Saulės kolektoriai – tai sistema, kurios kolektoriai (specialūs įrenginiai) montuojami ant stogo iš
pietų pusės. Saulės kolektoriai gali būti naudojami karštam vandeniui ruošti, baseino vandeniui ar
tiesiog grindims šildyti.

Geoterminio šildymo principas tas, kad specialus prietaisas, t. y. šilumos siurblys iš aplinkos (žemės, grunto, vandens, oro) paima šilumą – ji naudojama patalpoms šildyti. Šiluma iš aplinkos nekainuoja, tad mokėti reikia tik už elektros energiją, sunaudotą jai paimti. Taigi toks šildymas ir taupus, ir ekologiškas.
 

Mūriniai namai

Jie taip pat gali būti ekologiški, jei naudojamos ekologiškos statybos ir apdailos medžiagos.
Tokie namai tvirti, ilgaamžiai, jie nerūdija, nepūva, gerai apsaugoti nuo gaisro. Jei pastatyti tinkamai, šilumos ir garso izoliacija puiki. Dažniau pasitaikantis mūrinio namo trūkumas – jis jautrus išorinei drėgmei. Tačiau tereikia tinkamai sumūryti, apšiltinti ir tokios problemos neliks.

Mediniai namai

Jie gali būti rąstiniai ir klijuotos medienos. Medinių namų didelis privalumas, kad vasarą juose nekaršta, o žiemą nešalta, be to, mediena atitinka visus sanitarinius ir higieninius reikalavimus, gerai sugeria garsą, viduje palaikoma natūrali drėgmė, oras neišsausėja. Tokiuose namuose nesikaupia statinė elektros energija, tad ore nesklando dulkės. Apskritai žmonės, gyvenantys mediniuose namuose, rečiau serga infekcinėmis ar alerginėmis ligomis, o šilta spalva ramina. Vienas iš rąstinių namų privalumų – jiems pastatyti nereikia gilių ir didelių pamatų, nes tokie namai lengvesni nei, tarkim, akmeniniai ar plytiniai.
Nors vienas iš medinių namų minusų – jų degumas, tačiau rąstus galima apdoroti specialiomis ugniai atspariomis medžiagomis.

Šiaudiniai namai

Šiaudus kaip statybinę medžiagą žmonės naudojo jau senovėje. Šiaudų briketai puikiai sulaiko šilumą, tad sumažėja šildymo išlaidos. Šie namai statomi iš ekologiškų, atsinaujinančių vietinių išteklių medžiagų: presuotų šiaudų briketų, molio, medienos. Beje, pasitarnaujama ir gamtai, nes šiaudai nesudeginami kaip atliekos, o naudojami namui statyti. Iš išorės tokie namai nutinkuojami natūraliu tinku. Jei namas didesnis, būtinas medinis pagrindas – jis laiko stogą ir perdangas. Tokiu atveju namas pradedamas statyti nuo stogo – jis saugo statybos vietą nuo lietaus.
Įdomu tai, kad iš išorės šiaudiniai namai tokie patys kaip ir kiti, skirtumą galima pajusti tik viduje – čia itin malonus mikroklimatas.

Skiedrų stogai

Kalbant apie ekologiškus namus reikėtų paminėti stogus iš skiedrų. Skiedromis dengiami šlaitiniai stogai, kurių nuolydžio kampas gali siekti iki  90 laipsnių. Specialistų teigimu, vasarą toks stogas neįkaista, tad viduje nebūna karšta, gerai sulaiko garsus, nesikaupia kondenstatas, ši mediena nepūva, be to, tai ekologiška, lengva ir patvari medžiaga. Skiedriniai stogai niekuo nenusileidžia kitokiems ir atitinka visus stogams keliamus reikalavimus.
 
Šiaudiniai namai gan atsparūs ugniai: brikete mažai oro, nes šiaudai stipriai supresuoti. Be to, tokio namo sienos iš abiejų pusių tinkuojamos apie 1,5 cm storio sluoksniu – jis gerai sulaiko ugnį apie 30 minučių. 
 
 
Konsultavo architektė Svajonė Pocienė, www.realierdve.lt.

 


Straipsnis apie aukštaitišką etnoarchitektūrą iš žurnalo "Statyba ir architektūra" 2012m. vasaris, NR.2
Straipsnyje yra ir interviu su architekte Svajone Pociene.

Aukštaitijos naujovės neaplenkia

etnoarchitektūriniai  projektai

Pilnas straipsnis čia.

 


Po ekologiškų vestuvių – gyvenimas ekologiškame būste


Straipsnis čia : http://www.alfa.lt/straipsnis/15058332/Po.ekologisku.vestuviu..gyvenimas.ekologiskame.buste=2012-09-27_07-10/



Straipsnis iš žurnalo „Statyba ir architektūra“ 2010, rugsėjis.

Interviu su architekte Svajone Pociene.

EKONAME – ŽMOGAUS IR GAMTOS DRAUGYSTĖ 


Ekologiško būsto paieškos daug mįslių užmena ir gyventojams, ir specialistams.
 


Architektė Svajonė Pocienė. SA nuotr.

Žaliąja filosofija, paprasčiau – ekologiškais principais, pagrįsta namų statyba Lietuvoje tebėra retenybė. Nenuostabu – apskritai statybų mastus drastiškai apkarpė sunkmetis, ką jau kalbėti apie pozityviai nuteikiančias, bet brangesnes ekologiškas statybas. Vis dėlto šios srities žinovai nenuleidžia rankų – viliamasi, kad darniam gyvenimui, kai stengiamasi kuo mažiau kenkti aplinkai bei sau, bus skiriama vis daugiau dėmesio.



Sąmoningas sprendimas

Architektė Svajonė Pocienė visų pirma siūlo išsiaiškinti, kas yra ekologiškas namas, ir tik po to gilintis, iš ko jis galėtų būti statomas. Mat ekologinė architektūra – ne šiaip žaidimai su šiaudais ar moliu, bet architektūros filosofija, kuri skatina harmoningus ir ekologiškus projektavimo metodus, neatsiejamą, darnų žmogaus būsto ir gamtos ryšį, tarpusavio santykį.

Skamba pakiliai? Tačiau be sampratos apie darnią gyvenseną neįmanoma plėtoti šios architektūros bei statybų srities. Kalbama ne vien apie statybos medžiagas – juk, tarkime, iš pirmo žvilgsnio natūrali medžiaga, pavyzdžiui, medžio rąstai, anaiptol negali būti siejama su ekologija, jei ji gabenami iš toli, tuo metu teršiant aplinką.

Esama pagrindinių ekologiško namo statybos principų – jam turi būti parenkama optimali vieta, lengvai pasiekiama ekologiškomis transporto priemonėmis. Namas turi atitikti šeimos poreikius, turi būti nei per didelis, nei per mažas. Tokiame name kiek įmanoma išnaudojamos atsinaujinančios energijos galimybės: šildymui, elektrai tiekti. Lietaus ir kanalizacijos vanduo surenkamas, valomas keliomis pakopomis ir panaudojamas kitoms ūkio reikmėms. Ir dar daugybė kitų principų, kuriuos reikalavimais vadinti būtų netikslu – apsisprendimą įsikurti ekologiškame būste turėtų lemti žmogaus orientavimasis į aukštesnę gyvenimo kokybę, džiaugsmas ir pasitenkinimas, kad ateities kartoms tausojama mūsų aplinka.



Populiariausi – rąstiniai namai

Architektė S. Pocienė vardijo: pagal statybines medžiagas ekologiškus namus galima suskirstyti į keturis tipus: rąstinius, šiaudinius, mūro bei molio, plaušmolio namus. Statydamas ekologišką namą žmogus pagal savo galimybes gali pasirinkti, kokių ekologiško namo realizavimo principų laikytis. Žinoma, maksimalų rezultatą galima pasiekti ekonamą statant pagal visus reikalavimus.

„Iš visų medžiagų statomi namai turi atitikti esminius statinio reikalavimus pagal Lietuvos įstatymus. Žinoma, iš visų šių medžiagų pastatytas namas gali vadintis ekologišku, jei atitinka ekologiško namo statybos principus“, – pasakojo architektė.

Tradiciškai nuo seniausių laikų Lietuvoje buvo statomi mediniai namai. Tiesa, rąstinius namus ekologai kritikuoja dėl to, kad jų statybai reikia kirsti medžius. Tačiau nereikia pamiršti, kad rąstų namo gyvavimo amžius yra 100–200 metų ir jame gali nugyventi 2–3 kartos.

Geriausia pirkti medieną iš atsinaujinančių medienos ūkių, taip pat kiekvienas žmogus gali atstatyti pusiausvyrą atsodindamas mišką savo rankomis. Tokiu būdu, kol namas bus eksploatuojamas, ataugs miškas. Pasak architektės, žmonės dažniausiai ir domisi rąstiniais namais, jiems ypač patinka namai su lietuviškos etnoarchitektūros elementais.

Mediniai namai tinka bet kokiomis klimato sąlygoms, juose vasarą nekaršta, o žiemą – nešalta. Mediena turi ypatybę kaupti šilumą vasaros metu ir saugoti ją per visą žiemą. Didesnių karščių metu mediniame name vėsu ir netvanku, savaime suprantama, jame nereikalingi oro kondicionieriai.

Gyvenimas mediniame name žada daug gero ir žmogaus sveikatai: spygliuočių rąstuose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus ir plaučius, be to, nustatyta, kad šilta natūralios medienos spalva teigiamai veikia psichinę žmogaus būklę, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas visaverčiam poilsiui.

Svarstant, ar apsigyventi rąstiniame name, gali kilti įvairių klausimų dėl priešgaisrinės apsaugos, spalvų gamos, apsaugos nuo kenkėjų, tačiau, specialistų teigimu, visa tai šiais laikais nesunkiai išsprendžiama.



Ant stogo – vėjo jėgainė

Pagal susidomėjimą ekologišku būstu po rąstinių namų rikiuojasi šiaudiniai namai. „Žmonės dažnai klysta manydami, kad šiaudinių namų statyba yra labai pigi. Tačiau jei šiaudų namą ne statysitės patys, bet darbus atliks įmonė, jis kainuos ne mažiau negu bet kuris kitas namas“, – patikino „Statybos ir architektūros“ pašnekovė.

Taip pat siūloma statytis modernius ekologiškus namus remiantis saulės architektūros principais.

S. Pocienė sakė, kad tokie namai taupo energiją, yra šviesūs ir jaukūs. Jie gali būti statomi iš bet kokių minėtų ekologiškų statybinių medžiagų. Šie namai projektuojami taip, kad aktyviai ir pasyviai išnaudotų saulės šviesą bei energiją. Tam pasitelkiamos projektavimo žinios ir moderni įranga: saulės kolektoriai, kaip papildomas elektros šaltinis naudojama nedidelė vėjo jėgainė ant stogo.

„Daug diskutuojama apie vėjo jėgainių keliamą triukšmą, bet galiu nuraminti: tokios mažos vėjo jėgainės ant stogo keliamas triukšmas – silpnesnis už lapų šnarėjimą, bent jau taip teigia gamintojai. Šie papildomi elektros šaltiniai gali visiškai aprūpinti namą elektra, o likutį dar galite parduoti elektros tinklams“, – netikėtą perspektyvą dar ir užsidirbti atskleidė architektė.




Labiau šliejasi prie ekonomiškumo

Ekologiškų statybų mastas Lietuvoje šiuo metu – labai menkas. Taupymo laikotarpiu linkstama į pigesnę ir nebūtinai ekologišką statybą. „Populiariausi namai Lietuvoje – mūriniai, tačiau retai kada domimasi, kokios kilmės medžiagos naudojamos jų statyboms. Dabar žmonėms aktualiausia – ekonomiškumas, jis retai tėra siejamas su ekologiškumu“, – apgailestavo architektė.

Pastebima, kad ekologinis visuomenės sąmoningumas didėja – tai teikia vilčių, kad artimiausiais metais ekologiško būsto paklausa augs. Pastaraisiais metais atgimė rąstinių ir išpopuliarėjo šiaudinių namų statyba, yra ir pavienių molio namelių. Vis dėlto tebekybo klausimas: ar jie atitinka ekologiško namo statybos principus?

„Manau, tik keletu atžvilgių ir tik atskirais atvejais juos galima vadinti visiškai ekologiškais. Mažas pavyzdys: jei rąstų ar šiaudų namas impregnuojamas chemikalais nuo degimo ar vabzdžių, jis jau nebėra sveikas ir visiškai ekologiškas“, – atkreipė dėmesį S. Pocienė.

Vis dėlto nėra jokių abejonių, kad ateitis priklauso ekonomiškiems ir ekologiškiems namams, jų vertė rinkoje visuomet bus didesnė, ilgainiui jie taps patrauklesni.

Ar ekologiška statyba nėra tiesiog madingas reklamos triukas, skirtas tam tikram vartotojų segmentui? Pasak architektės, ekologiški namai nėra naujiena, žmonės tūkstančius metų statėsi ekologišką būstą. Tiesa, tuomet žmonių populiacija ir poreikiai buvo mažesni.

„Pasaulio klimato kaita – ne triukas, tad ir ekologiški namai, kaip ir kiti ekoproduktai, nėra apgaulė. Namai – vieta, kur praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį, todėl jie turi būti sveiki, draugiški žmonėms ir gamtai. Jau įrodyta, kad kai kurios sudėtinės cheminės statybinių ir apdailos medžiagų dalys, kasdien veikdamos mūsų sveikatą, gali sukelti įvairių sunkių ligų, tad verta pamąstyti. Turime rasti optimalų šiuolaikinių namų statybos būdą ir nustoti engti gamtą“, – reziumavo architektė S. Pocienė.

Julija Merkelytė

 

 

Architektės Svajonės Pocienės interviu LRT laidoje "Stilius. Namai." apie ekologiškumą namuose 2012.09.25.