Projektai . PIRTYS
El. paštas Spausdinti PDF
"Reali erdvė"  projektuoja pirtis ir vasarnamius. Projektuojame individualiai, pagal Jūsų poreikius. Esame sukūrę keletą tipinių projektų, juos galite pamatyti čia:


Vasarnamių ir pirčių projektai

Pirties projektas Nr.1.

Pirties projektas

Pirties projektas Nr.2.

Vasarnamio su pirtimi projektas Nr.3.

Vasarnamio, pirties projektas

Vasarnamio su pirtimi projektas Nr.4.

Vasarnamio, pirties projektas

Vasarnamio su pirtimi projektas Nr.5.

Vasarnamio, pirties projektas

Vasarnamio su pirtimi projektas Nr.6.

Vasarnamio, pirties projektas


Vasarnamio su pirtimi projektas Nr.7
.

Vasarnamio, pirties projektas 

 


Seniau būta trijų tipų pirčių: žeminių, molinių ir medinių. Žeminės pirtys, vadinamosios „zemliankos" seniau buvę gana dažnos ir būdingos kaimo varguomenei. Tai daugiausia buvo kalno atšlaitėje iškasta duobė. Jos sienos buvę išpintos stačiais ar gulsčiais statiniais. Iš lauko pusės sienos ir stogas buvo apdėti skaldytų alksnių pliauskelėmis ir užpilti žemėmis. Molinės pirties konstrukcija taip pat buvo gana paprasta: mediniai griaučiai, išpinti gulsčiais žabais, buvo iš abiejų pusių apkrečiami moliu. Molinės pirtys buvę labai retos, nes jų labai prastas garas. Senoji medinė pirtis buvo statoma iš vidutinio storumo 20-25 cm skersmens rąstų ir turėdavo 10-12 vainikų. Tai buvo keturkampis trobesys apie 3-5 m pločio, 6-8 m ilgio. Stogas iki Šio amžiaus ketvirto dešimtmečio būdavo keturšlaitis, dengtas šiaudais, o ežerų pakraščiuose kartais dar nendrėmis ir meldais. Vėliau vis dažniau imta pirtis dangti dvišlaičiu stogu, o šiaudus pakeitė lentos, skalos, skiedros ir kitos ugniai atsparesnės medžiagos. Pirties kampe buvo iš akmenų sukrauta krosnis. Dūmai išeidavo pro stoge paliktą ertmę, čiukuru vadintą, duris arba langelį, sprindžio aukščio ir dviejų sprindžių pločio išpjovą tarp sienojų. Vėliau krosnis imta mūryti iš plytų, perdedant skersai geležies gabalus akmenų sampilui krauti.

Pirtys daugiausia buvo statomos prie didesnio vandens (ežero, upelio). Jei vandens nebuvo šalia, prie pirties buvo kasama sodžiauka, rečiau - šulinėlis. Geriausiu pirčiai vandeniu laikomas ežero, upelio, balos vanduo, nes „geriau prausiasi" (minkštas), o šaltinio ir šulinio vanduo laikomas menkesniu. Seniau buvo kalbama, kad „po šaltinio vandeniu praustos pirties" net utėlės apstojančios, nors kiti teigdavę, jog šaltinio vanduo geriausias - „esą grynas, tai ir kūną grynai nuprausia".