Projektai . EKOLOGIŠKI NAMAI
El. paštas Spausdinti PDF




"Koks turi būti architektas? Nenuilstantis stebėtojas, visada energingai ir iš esmės tyrinėjantis gamtą, matantis, kad pagal gamtos dėsnius visos formos susiję ir kyla viena iš kitos. Kiekvienas architekto suprojektuotas pastatas turi atspindėti dalelę gamtos.
  Jis turi būti poetas – tai svarbi savybė. Jo intuicija turi būti pagrįsta mokslu. Iš architekto reikia laukti vientisos filosofinės ir moralinės sistemos– gamtos,visuomenės ir civilizacijos sintezės."
                                                                                               Arch. Frankas  Lloydas  Wrightas

Ekologinė architektūra tai architektūros filosofija, kuri skatina harmoningus ir ekologiškus projektavimo metodus, žmogaus būsto ir gamtos neatsiejamą darnų ryšį ir tarpusavio santykį.
Ekologiško namo projektavimas ir realizavimas sudėtingas procesas. Kurdamas ekologišką namą kiekvienas žmogus prisideda prie pagrindinių ūkio šakų (būsto, energetikos, transporto ir kt.) poveikio aplinkai mažinimo, gamtos išteklių tausojimo, pavojaus žmonių sveikatai mažinimo, pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo, aplinkos apsaugos.

Daugiau informacijos apie ekologiškų namų projektavimo principus prašom skaityti čia.
 



 
EKOLOGIŠKŲ NAMŲ TIPAI

1. Rąstiniai namai. Rąstinių namų projektai čia.
2. Šiaudiniai namai.
3. Mūro namai
4. Molio, plaušmolio namai.

Daugiau informacijos ir straipsnių apie ekologiškus namus galite rasti čia.
   


EKOLOGIŠKŲ NAMŲ PROJEKTAI
ekologiski namai
Mes padėsime Jums susikurti jaukius ekologiškus namus pagal Jūsų poreikius. Mūsų prioritetas individualus projektavimas pagal visus Jūsų pageidavimus. Jei norite individualaus ekologiško namo projekto prašome kreiptis info (eta) realierdve.lt arba telefonu   +370 651 77710.

Žemiau pateikiame keletą koncepcinių ekologiškų namų tipinių projektų. Kiekvieną iš jų galima derinti pagal Jūsų poreikius. Šiuo metu yra sukurtos architektūrinės projektų dalys, inžinerines dalis projektuojame individualiai, atsižvelgiant į konkretaus užsakovo poreikius.

Ekologiško namo projektas
" Saulės namas V "

Ekologiški namai5

Ekologiško namo projektas
" Saulės namas VI "

Ekologiški namai6

Ekologiško namo projektas
" Saulės namas I "

Ekologiški namai1

Ekologiško namo projektas
" Saulės namas III "

Ekologiški namai3

Ekologiško namo projektas
" Saulės namas IV "

Ekologiški namai4

Ekologiško namo projektas
" Saulės namas VII "

Ekologiškas namas 7

Namo projektas Nr.201101
Ekologiški namai

Ekologiško namo projektas
" Saulės namas II "

Ekologiški namai2



Šie koncepciniai namai suprojektuoti remiantis Saulės architekūros projektavimo principais.

Saulės architektūra integruoja energijos taupymo ir energijos gamybos principus į pastato koncepciją. Pastatas kuriamas taip, kad naudotų kuo mažiau energijos, o reikiamą jos kiekį paimtų iš supančios aplinkos. Saulės pastate energija gaminama naudojant saulės spinduliuotę, o papildomas šaltinis gali būti malkos, elektra, dujos, kt. Energija taupoma maksimaliai panaudojant dienos apšvietimą ir saulės šilumą. Saulės energijos naudojimas yra efektyvus, jei atsižvelgiama į tam tikras sąlygas: • optimali pastato orientacija - išilgai ašies rytai - vakarai su galimu 30o nukrypimu;

•  pietinėje namo pusėje turi būti sukaupta 50 - 70 proc. visų langų, o šiaurinėje - ne daugiau 10 proc., be to, pietiniai langai turi būti dvigubo įstiklinimo, šiauriniai - trigubi;
•  pastatas turi būti gerai apšiltintas ir sandarus;
•  gyvenamos patalpos turi būti pietinėje pusėje, pagalbinės - šiaurinėje;
•  vidinės pertvaros, grindys turi būti gerų akumuliacinių savybių;
•  būtini sudarantys šešėlį įrengimai ar kitos priemonės nuo perkaitimo vasarą.
(Dalis informacijos apie saulės architektūrą iš interneto svetainės www.ateik.info.)

Medinių namų projektai

Tipinis etnografinio namo projektas
"Aukštaitiška gryčia '10"

Tipinis etnografinio namo projektas "Aukštaitiška gryčia '10"

Tipinis etnografinio namo projektas
"Žemaitiška troba '10"

Tipinis etnografinio namo projektas

Tipinis etnografinio namo projektas
"Dzūkiška pirkia '10"


Tipinis etnografinio namo projektas

Tipinis etnografinio namo projektas
"Suvalkietiška stuba '10"


Tipinis etnografinio namo projektas

Pirties projektas Nr.1

Pirties projektas

Pirties projektas Nr.2


Vasarnamio su pirtimi projektas Nr.3

Vasarnamio, pirties projektas

Vasarnamio su pirtimi projektas Nr.4

Vasarnamio, pirties projektas

Vasarnamio su pirtimi projektas Nr.5

Vasarnamio, pirties projektas

Vasarnamio su pirtimi projektas Nr.6

Vasarnamio, pirties projektas

Vasarnamio su pirtimi projektas Nr.7

Vasarnamio, pirties projektas
 

 



Saulės energijos panaudojimas Saulės name


Didėjančios energijos ir iškastinio kuro kainos Jums nedarytų jokios financinės įtakos. Ir Jūs padarytumėte svarų žingsnį siekiant apsaugoti klimatą. Tai gali skambėti kaip sapnas, bet tai jau yra realybė. 100%  padengti namo šilumos poreikius Saulės energija  šiandien jau pasiekiamas tikslas, o namai, kuriuos 50% galima šildyti naudojant Saulės energiją, Europoje jau yra sparčiai statomi. Saulės energijos sistemos lengvai gali tapti naujos architektūros ir Jūsų namų interjero dalimi.

Saulės namas, Saulės energijos panaudojimas

Saulės namo koncepcija, architektūra ir planavimo principai
 

Energetinė Saulės namo programa apima efektyvų Saulės energijos naudojimą ištisus metus maksimaliai mažinant ar visai atsisakant energijos gaunamos iš tradicinių, importuojamų kuro rūšių. Pagrindinis siekis yra rekonstruoti ar pastatyti namus taip, kad jie patys savarankiškai apsirūpintu energija ir šiluma. Didelis dėmesys turi būti skiriamas namo architektūrai ir orientacijai į pietūs, kad reikiama dalis Saulės spindulių natūraliai patektų į patalpas, tuo tikslu projektuojant oranžerijas, istiklintus balkonus ir kitokius "šviesos šulinius", kartu siekiant vasarą mažinti, o žiemą didinti natūraliai patenkantį Saulės šilumos srautą. Su terminiais Saulės kolektoriais tokiame name galima daugiau kaip 50% dengti metinių išlaidų skirtų šildymui ir karšto vandens ruošimui. Saulės energijos šiluma sukaupta dideliame kaupiklyje net kelis mėnesius gali tiekti šilumą namui. Tik prireikus,  papildomas energijos šaltinis gali būti jaukus židinys, arba nedidelis šildymo katilas naudojantis vietinį biokurą. Namo šildymo sistema dirba žematemperatūriniame režime, kuomet geriausiai tinka taip vadinamas panelinis paviršių šildymo būdas: grindinis ir sienų šildymas.       
 
 
Pagrindiniai Saulės namo komponentai

•  Terminiai Saulės kolektoriai
•  Kombinuotas didelės talpos šilumos kaupiklis
•  Židinys arba kieto kuro šildymo katilas naudojantis vietinį biokurą
•  Žematemperatūrinė šildymo sistema su grindiniu ir sieniniu plokštumų šildymu

 
Saulės namas, Saulės energijos panaudojimas







Saulės namo šildymo sistemos principinė jungimo schema.
 

Informacijos šaltinis apie Saulės energijos panaudojimą pastate - http://www.idejasildymui.lt
UAB "IDEATHERM"- Saulės energijos sistemos, šildymo sistemų renovacija, grindinio šildymo sistemos, katilinių įranga.


Tai, ko dar nežinojote apie saulės kolektorius

Saulės kolektoriai gali būti naudojami šildymui ir karštam vandeniui paruošti. Neretai ši sistema painiojama su kita, energiją iš saulės gaunančia sistema, saulės elementais (fotovoltinėmis baterijomis). Dr. Giedrius Šiupšinskas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros, Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos vedėjas jų skirtumą apibrėžia paprastai. „Saulės kolektoriaus paskirtis yra surinkti saulės energiją, ją naudingai perduoti į sistemoje naudojamą šilumnešį (skystį ar orą), kuriomis vėliau šiluma perduodama pastato šildymo ar karšto vandentiekio sistemai. Saulės elementai dažniausiai gaminami silicio pagrindu, saulės energiją tiesiogiai verčia į elektrą. Jų ir saulės kolektorių veikimo principai labai skiriasi“, - teigia pašnekovas.

Tipai. Saulės kolektorių pasirinkimas yra labai didelis – egzistuoja įvairiausių konstrukcijų ir sprendimų kolektorių. Saulės kolektoriais prekiaujančios įmonės „Saulės broliai“ atstovas Arūnas Rimkus išskiria dvi pagrindines kolektorių rūšis. „Rinkoje egzistuoja du pagrindiniai tipai: vakuuminiai kolektoriai ir plokštieji. Taip pat yra ir hibridinių sistemų kaip paraboliniai, plokštieji vakuuminiai, tačiau jie yra ženkliai brangesni, todėl ir nelabai populiarūs. Visų rūšių saulės kolektorių principas yra tas pats - jie visi turi specialią dangą, vadinamą selektyvu, kuris sugeria šiluminę saulės energiją ir perduoda ją šilumnešiui. Tokia danga sugeria net 95 % energijos. Palyginimui paprastų juodų dažų vidurkis būtų 40%. Pagrindinis skirtumas tarp vakuuminio bei plokščiojo kolektoriaus yra gamybos technologija. Pirmuosiuose vakuumas panaudotas kaip gera šilumos izoliacija, tačiau tokius kolektorius technologiškai sudėtingiau pagaminti, todėl jų kaina ženkliai didesnė bei tarnavimo laikas trumpesnis. Plokštieji kolektoriai yra populiariausi rinkoje dėl savo paprastumo ir ilgaamžiškumo. Tokia sistema plačiau naudojama jau 30 metų, tik pas mus tai pristatoma kaip naujiena“, - teigia jis.

Vienas iš pagrindinių klausimų kalbant apie saulės kolektorius – kada verta juos įsirengti. „Įsirengti kolektorius vertėtų tada, kai vasaros metu neturime jokio kito šilumos šaltinio arba vanduo ruošiamas brangiai, tarkime, elektra. Geriausia galvoti apie saulės kolektorius reikia tada, kai namas pradedamas statyti, o ne tada, kai jis jau pastatytas. Planuojant galima surasti vietą akumuliacinei talpai, kolektoriams ir kitiems sistemos komponentams. Tai yra kompleksinis sprendimas – jei jūs apie tai nepagalvojate statydami namą, įrengdami šildymo sistemą, o paskui norite turėti saulės kolektorių, efektyvumas ne visais atvejais bus pakankamas. Kita vertus, individualiuose namuose sprendimai yra standartizuoti ir gana paprasti“, - pataria G. Šiupšinskas
A. Rimkus teigia, jog tokiame karšto vandens paruošime svarbus ir ekologinis efektas. „Įsivaizduokite - taršos rodiklius vandens šildymui galimą sumažinti 50 % per metus. Ateityje tai taps standartine namo įranga, nes nėra kito laisvai prieinamo šilumos šaltinio, 6 mėnesius užtikrinančio karšto vandens ruošimą. Mano nuomone kolektorių verta turėti kiekvienam“, - teigia pašnekovas.

Efektyvumas. Sistemos efektyvumas priklauso nuo kelių aspektų. Visų pirma, tai saulės spinduliuotės intensyvumas - saulės energijos kiekis tenkantis žemės paviršiaus vienetui). Antrasis aspektas – temperatūra, kurią palaikote šilumnešyje, kuris cirkuliuoja saulės kolektoriuje. Didėjant jo temperatūrai, mažėja sistemos efektyvumas. Taip pat efektyvumas priklauso ir nuo lauko temperatūros - kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp kolektoriuje cirkuliuojančio šilumnešio ir lauko oro, tuo efektyvumas mažesnis. Šis rodiklis nuolatos svyruoja, natūraliai, vasarą jis didesnis, žiemą mažesnis.

Lietuvos klimatinės sąlygos neleidžia naudojantis kolektoriais pasiekti 100 % sąnaudų efektyvumą visus metus. Tokį rodiklį galima pasiekti nebent vasaros mėnesiais. Matuojant sunaudojimą per visus metus galima tikėtis pasigaminti bent 70 % energijos, reikalingos karštam vandeniui ruošti, teigia A. Rimkus. „Energiją naudojant pastato šildymui, galimą kompensuoti apie 10% sąnaudų, su sąlyga, kad turėsime kur panaudoti šilumą vasarą, kai šildyti nereikia. Lyginant gruodžio bei birželio mėnesius, saulės efektyvumas skiriasi 5 kartus, o įvertinant tai, kad gruodžio mėnesį saulėtų dienų būna vidutiniškai 3, mes teigiame, jog skaičiuoti teturime 3 mėnesius – lapkritį, gruodį bei sausį praktiškai gyvename be saulės“, - pasakoja jis.

Atsipirkimas. Tai vienas sudėtingiausių klausimų ir atsakymas priklauso nuo namuose įrengtos sistemos – kiekvienas atvejis yra individualus. „Reikėtų skaičiuoti - kiek man kainuoja pasiruošti karštą vandenį individualiame name. Tarkime, per mėnesį keturių asmenų šeima sunaudoja 6 m3, o paruošti 1 m3 reikia (nevertinant nuostolių karšto vandentiekio sistemoje) apie 54 kWh. Mums reikės 324 kWh per mėnesį, tai yra apie 160 Lt, jei karštą vandenį ruošiame elektra (kaina 50 ct/kWh). Tuomet jei tris mėnesius tik vasaros metu ištisai galime karštą vandenį ruošti šiuo būdu, mes sutaupome iki 500 Lt, nes kuras šiuo atveju nieko nekainuoja. Tad skaičiuojant atsipirkimą reikia žiūrėti, kiek mums kainuotų tokią sistemą įsirengti. Sistemų yra įvairių, ir jų kainos svyruoja plačiose ribose. Žmonės dažniausiai ieško pigiausio sprendimo, būna ir patys savininkai pasidaro ar susirenka tokius kolektorius. Jų efektyvumas gal ir mažesnis, bet vasarą jų užtenka paruošti vandeniui ir jie bus pigūs. Aišku, atskiras klausimas yra tokių kolektorių ilgaamžiškumas“, - teigia G. Šiupšinskas

Ilgaamžiškumo veiksnys skaičiuojant atsipirkimo laiką yra labai svarbus. Jei sistema galima naudotis ilgai, nereikia dėti daug papildomų išlaidų, ji atsipirks greičiau, nei ta, kurią nuolatos reikia taisyti arba netgi keisti. Gerai prižiūrima, kokybiškai įrengta, patikimo gamintojo sistema gali tarnauti apie 20-30 metų.

Žiema. Natūralu, kad žiemos periodu, kai saulėtų dienų itin mažai, tokie kolektoriai nėra itin veiksmingi „Žinoma, žiemą gali pasitaikyti saulėtų periodų - mes galime kaupti energiją, jei saulės kolektorius tiekia šilumą į akumuliacinę talpą, tačiau apskritai žiemos metu karštam vandeniui ruošti temperatūros nepakanka. Karštas vanduo turi būti mažiausiai 50 laipsnių temperatūros, antraip kyla pavojų dėl legionella bakterijų. Todėl geriausia, jeigu saulės kolektoriai yra suderinti su šildymo sistema. Tačiau sistema turi būti suprojektuota taip, kad naudotų kiek įmanoma žemesnę šilumnešio temperatūrą. Pavyzdžiui - sistema yra pritaikyta aukštų temperatūrų šilumnešiu šildymuidujinis katilas ir radiatorinė šildymo sistema, ir yra numatyta, kad jeigu lauke – 20 °C, į radiatorius reikia tiekti 65 °C temperatūros vandenį. Tuo tarpu jūsų kolektorius daugiausiai gali sušildyti vandenį iki 50 °C – vadinasi, šilumos nepanaudosite. Tokiu atveju ją geriausiai naudoti grindų šildymui, kadangi jam reikia žemesnės temperatūros“, - pasakoja pašnekovas.

Tendencijos. A. Rimkus teigia, kad nors atsiranda naujų technologijų, kurios didina kolektorių efektyvumą ir keičia išvaizdą į patogesnę, jų veikimo principas jau yra arti savo efektyvumo ribos. „Saulės kolektorių selektyvo absorbcija yra 95 %, todėl tobulėjimui likę labai nedaug. Daugiau galimybių tobulėjimui turi elektrą gaminantys saulės elementai, kurie ateityje tikrai tobulės, nes vidutinis jų naudingumas yra 13 %. Manau, kad brangstant įprastiniams šaltiniams bei griežtėjant ekologiniams reikalavimams matysime vis daugiau šilumą bei elektrą gaminančius kolektorių ant stogų. Ne daug kas žino, kad ir Lietuvoje nuo 2021 m. bus reikalavimas kiekviename naujai statomame name naudoti bent 50% energijos, išgautos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Taip pat šiuo metu kolektoriai tampa eksterjero dalimi – dėl jų naudingumo neabejojame, tačiau jie galbūt neatrodo labai estetiškai, todėl populiarėja į stogo dangą įmuntojamos saulės kolektorių sistemos, kolektoriai tvirtinami ant sienos kaip fasado elementas ir panašiai“, - pasakoja pašnekovas.

Informacijos šaltinis: http://www.manonamai.lt



Su svarainio kortele čia taikoma 10% nuolaida !
 Ekologiškas
 


© Reali erdvė nuorodos: Namų projektai | Namo projektas | Internetinės parduotuvės | Svetainių kūrimas.