Straipsnis iš žurnalo „Statyba ir architektūra“ 2010, rugsėjis.

Interviu su architekte Svajone Pociene.

EKONAME – ŽMOGAUS IR GAMTOS DRAUGYSTĖ

Ekologiško būsto paieškos daug mįslių užmena ir gyventojams, ir specialistams.

Žaliąja filosofija, paprasčiau – ekologiškais principais, pagrįsta namų statyba Lietuvoje tebėra retenybė. Nenuostabu – apskritai statybų mastus drastiškai apkarpė sunkmetis, ką jau kalbėti apie pozityviai nuteikiančias, bet brangesnes ekologiškas statybas. Vis dėlto šios srities žinovai nenuleidžia rankų – viliamasi, kad darniam gyvenimui, kai stengiamasi kuo mažiau kenkti aplinkai bei sau, bus skiriama vis daugiau dėmesio.

Sąmoningas sprendimas

Architektė Svajonė Pocienė visų pirma siūlo išsiaiškinti, kas yra ekologiškas namas, ir tik po to gilintis, iš ko jis galėtų būti statomas. Mat ekologinė architektūra – ne šiaip žaidimai su šiaudais ar moliu, bet architektūros filosofija, kuri skatina harmoningus ir ekologiškus projektavimo metodus, neatsiejamą, darnų žmogaus būsto ir gamtos ryšį, tarpusavio santykį.

Skamba pakiliai? Tačiau be sampratos apie darnią gyvenseną neįmanoma plėtoti šios architektūros bei statybų srities. Kalbama ne vien apie statybos medžiagas – juk, tarkime, iš pirmo žvilgsnio natūrali medžiaga, pavyzdžiui, medžio rąstai, anaiptol negali būti siejama su ekologija, jei ji gabenami iš toli, tuo metu teršiant aplinką.

Esama pagrindinių ekologiško namo statybos principų – jam turi būti parenkama optimali vieta, lengvai pasiekiama ekologiškomis transporto priemonėmis. Namas turi atitikti šeimos poreikius, turi būti nei per didelis, nei per mažas. Tokiame name kiek įmanoma išnaudojamos atsinaujinančios energijos galimybės: šildymui, elektrai tiekti. Lietaus ir kanalizacijos vanduo surenkamas, valomas keliomis pakopomis ir panaudojamas kitoms ūkio reikmėms. Ir dar daugybė kitų principų, kuriuos reikalavimais vadinti būtų netikslu – apsisprendimą įsikurti ekologiškame būste turėtų lemti žmogaus orientavimasis į aukštesnę gyvenimo kokybę, džiaugsmas ir pasitenkinimas, kad ateities kartoms tausojama mūsų aplinka.

Populiariausi – rąstiniai namai

Architektė S. Pocienė vardijo: pagal statybines medžiagas ekologiškus namus galima suskirstyti į keturis tipus: rąstinius, šiaudinius, mūro bei molio, plaušmolio namus. Statydamas ekologišką namą žmogus pagal savo galimybes gali pasirinkti, kokių ekologiško namo realizavimo principų laikytis. Žinoma, maksimalų rezultatą galima pasiekti ekonamą statant pagal visus reikalavimus.

„Iš visų medžiagų statomi namai turi atitikti esminius statinio reikalavimus pagal Lietuvos įstatymus. Žinoma, iš visų šių medžiagų pastatytas namas gali vadintis ekologišku, jei atitinka ekologiško namo statybos principus“, – pasakojo architektė.

Tradiciškai nuo seniausių laikų Lietuvoje buvo statomi mediniai namai. Tiesa, rąstinius namus ekologai kritikuoja dėl to, kad jų statybai reikia kirsti medžius. Tačiau nereikia pamiršti, kad rąstų namo gyvavimo amžius yra 100–200 metų ir jame gali nugyventi 2–3 kartos.

Geriausia pirkti medieną iš atsinaujinančių medienos ūkių, taip pat kiekvienas žmogus gali atstatyti pusiausvyrą atsodindamas mišką savo rankomis. Tokiu būdu, kol namas bus eksploatuojamas, ataugs miškas. Pasak architektės, žmonės dažniausiai ir domisi rąstiniais namais, jiems ypač patinka namai su lietuviškos etnoarchitektūros elementais.

Mediniai namai tinka bet kokiomis klimato sąlygoms, juose vasarą nekaršta, o žiemą – nešalta. Mediena turi ypatybę kaupti šilumą vasaros metu ir saugoti ją per visą žiemą. Didesnių karščių metu mediniame name vėsu ir netvanku, savaime suprantama, jame nereikalingi oro kondicionieriai.

Gyvenimas mediniame name žada daug gero ir žmogaus sveikatai: spygliuočių rąstuose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus ir plaučius, be to, nustatyta, kad šilta natūralios medienos spalva teigiamai veikia psichinę žmogaus būklę, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas visaverčiam poilsiui.

Svarstant, ar apsigyventi rąstiniame name, gali kilti įvairių klausimų dėl priešgaisrinės apsaugos, spalvų gamos, apsaugos nuo kenkėjų, tačiau, specialistų teigimu, visa tai šiais laikais nesunkiai išsprendžiama.

Ant stogo – vėjo jėgainė

Pagal susidomėjimą ekologišku būstu po rąstinių namų rikiuojasi šiaudiniai namai. „Žmonės dažnai klysta manydami, kad šiaudinių namų statyba yra labai pigi. Tačiau jei šiaudų namą ne statysitės patys, bet darbus atliks įmonė, jis kainuos ne mažiau negu bet kuris kitas namas“, – patikino „Statybos ir architektūros“ pašnekovė.

Taip pat siūloma statytis modernius ekologiškus namus remiantis saulės architektūros principais.

S. Pocienė sakė, kad tokie namai taupo energiją, yra šviesūs ir jaukūs. Jie gali būti statomi iš bet kokių minėtų ekologiškų statybinių medžiagų. Šie namai projektuojami taip, kad aktyviai ir pasyviai išnaudotų saulės šviesą bei energiją. Tam pasitelkiamos projektavimo žinios ir moderni įranga: saulės kolektoriai, kaip papildomas elektros šaltinis naudojama nedidelė vėjo jėgainė ant stogo.

„Daug diskutuojama apie vėjo jėgainių keliamą triukšmą, bet galiu nuraminti: tokios mažos vėjo jėgainės ant stogo keliamas triukšmas – silpnesnis už lapų šnarėjimą, bent jau taip teigia gamintojai. Šie papildomi elektros šaltiniai gali visiškai aprūpinti namą elektra, o likutį dar galite parduoti elektros tinklams“, – netikėtą perspektyvą dar ir užsidirbti atskleidė architektė.

Labiau šliejasi prie ekonomiškumo

Ekologiškų statybų mastas Lietuvoje šiuo metu – labai menkas. Taupymo laikotarpiu linkstama į pigesnę ir nebūtinai ekologišką statybą. „Populiariausi namai Lietuvoje – mūriniai, tačiau retai kada domimasi, kokios kilmės medžiagos naudojamos jų statyboms. Dabar žmonėms aktualiausia – ekonomiškumas, jis retai tėra siejamas su ekologiškumu“, – apgailestavo architektė.

Pastebima, kad ekologinis visuomenės sąmoningumas didėja – tai teikia vilčių, kad artimiausiais metais ekologiško būsto paklausa augs. Pastaraisiais metais atgimė rąstinių ir išpopuliarėjo šiaudinių namų statyba, yra ir pavienių molio namelių. Vis dėlto tebekybo klausimas: ar jie atitinka ekologiško namo statybos principus?

„Manau, tik keletu atžvilgių ir tik atskirais atvejais juos galima vadinti visiškai ekologiškais. Mažas pavyzdys: jei rąstų ar šiaudų namas impregnuojamas chemikalais nuo degimo ar vabzdžių, jis jau nebėra sveikas ir visiškai ekologiškas“, – atkreipė dėmesį S. Pocienė.

Vis dėlto nėra jokių abejonių, kad ateitis priklauso ekonomiškiems ir ekologiškiems namams, jų vertė rinkoje visuomet bus didesnė, ilgainiui jie taps patrauklesni.

Ar ekologiška statyba nėra tiesiog madingas reklamos triukas, skirtas tam tikram vartotojų segmentui? Pasak architektės, ekologiški namai nėra naujiena, žmonės tūkstančius metų statėsi ekologišką būstą. Tiesa, tuomet žmonių populiacija ir poreikiai buvo mažesni.

„Pasaulio klimato kaita – ne triukas, tad ir ekologiški namai, kaip ir kiti ekoproduktai, nėra apgaulė. Namai – vieta, kur praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį, todėl jie turi būti sveiki, draugiški žmonėms ir gamtai. Jau įrodyta, kad kai kurios sudėtinės cheminės statybinių ir apdailos medžiagų dalys, kasdien veikdamos mūsų sveikatą, gali sukelti įvairių sunkių ligų, tad verta pamąstyti. Turime rasti optimalų šiuolaikinių namų statybos būdą ir nustoti engti gamtą“, – reziumavo architektė S. Pocienė.

Julija Merkelytė