Straipsnis iš žurnalo „STATYK!“ 2011 Nr.4

Interviu su architekte Svajone Pociene apie aktyvius ekologiškus namus.

Ateitis priklauso taupiems Saulės namams

 

 

Aktyvus namas – įdarbintas pasyvus: kaip ir pasyvus namas, jis ypač gerai izoliuotas, suvartojantis mažai energijos, įeinantis šviežias oras gali būti pašildomas išeinančiu iš vidaus (rekuperacijos sistema), šilumos šaltinis – geoterminis šilumos siurblys, langai orientuoti į pietų pusę, į šiaurės pusę atsukami techninių patalpų ir san. Mazgų langai teužima10-30% visų langų ploto. Aktyvaus namo langų plotas į pietų pusę, lyginant su pasyviuoju, gerokai padidinamas, kad gauti kuo daugiau saulės šviesos ir šilumos. Nuo perkaitimo vasarą saugo specialios žaliuzės bei stogeliai.Tokiu būdu namas ne tik pasyviai naudoja saulės energiją, bet ir aktyviai – visos jo plokštumos pagal galimybę orientuotos į saulėtą pusę, jose integruoti fotovoltiniai elementai, gaminantys eleketros energiją, kurios perteklių vasarą galima parduoti į centralizuotus tinklus, o žiemą iš jų gaunami elektros energijos poreikiai būna mažesni, negu vasarą parduodami. Taip pat į pietų pusę atsuktose plokštumose integruojami saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti, kurių darbą žiemos metu dažniausiai optimizuoja šilumos siurblys. Tai ir vadinama aktyviąja energijos gamyba, kai pastatas ne tik pats apsirūpina reikiama energija, bet ir pagamina papildomą jos kiekį. Aktyvaus namo idėja, užsienio specialist nuomone, ateityje bus tobulinama, seni namai taip pat gali būti paversti aktyviaisiais.

 

Kokiuose namuose gyvensime po dešimt metų, kokį kurą ar energijos šaltinius naudosime, kad nekenktume mūsų planetos klimatui ir savo sveikatai?

Mokslininkai, inžinieriai ir architektai išsivysčiusiose Europos šalyse dar prieš gerą dešimtmetį pradėjo eksprimentinių namų, vadinamų aktyviaisiais, kūrimą ir monitoringą Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje. Lygiai prieš metus, 2011 m. gegužės 18 d. ES Parlamentas patvirtino naujus energijos vartojimo teisės aktus dėl pastatų visai ES, kurie padės sumažinti klimato kaitą bei sąskaitas už energiją, po dešimt metų naudojant 20% mažiau energijos. Valstybės narės turės pakeisti savo statybos kodeksus, kad visi nauji pastatai nuo 2020 m. pabaigos atitiktų aukštus energijos taupymo standartus. Persvarstytos direktyvos reikalauja, kad visuose naujuose pastatuose nuo 2020 m. turės būti įdiegti aukšti energijos taupymo standartai ir, didžiąja dalimi, naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai bus integruoti į pastato ar netoliese esančią energijos tiekimo sistemą.To pasekoje ir Lietuvos Respublikos Seimas prieš keletą dienų priėmė įstatymą dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo tvarkos.

Ši griežta įstatyminė bazė iš tikrųjų yra padiktuota sveiko proto ir didelio triūso, nuveikto mokslininkų, inžinierių bei architektų, pritaikant aktyvaus namo principus vidutinio vartotojo poreikiams. Juk be įstatyminės bazės, kuri yra būtina, norint tausoti mūsų planetos klimatą, tapti nepriklausomais nuo šalių, parduodančių vis labiau brangstantį iškastinį kurą, siekiama ekologiškos gyvensenos, sveiko patalpų mikroklimato. Kad namas ir po dešimties metų morališkai nepasentų, gyventumėte darnoje su aplinka, o patalpų mikroklimatas nesukeltų sveikatos sutrikimų, jau šiandien pravartu sužinoti, kokie gi yra ateities namų pagrindiniai bruožai. Preitame numeryje pristatėme Austrijoje pastatytą aktyvų namą. Šį kartą keletą klausimų užduosime Lietuvos architektams, vieniems pirmųjų Lietuvoje sureagavusiems į besikeičiančią situaciją ir pradėjusiems kurti aktyvius namus – Svajonei Pocienei ir Andriui Ž.

 

Ką Jums reiškia ekologiško namo samprata? Kokios pagrindinės jo savybės?

Svajonė Pocienė. Natūralu, jeigu žmogus ima vertinti aplinką ne tik egoistiniu, bet ir ekologiniu, aplinką tausojančiu požiūriu, gyvenimo būdas ir darbai keičiasi ta pačia kryptimi. Toks požiūris pasireiškia ir projektuojant namus, kurie ateityje taps ekologiškos ir ekonomiškos gyvensenos standartu. Svarbiausia, kad namas būtų ekonomiškas, jo plotas optimalus šeimos poreikiams tenkinti, pastatytas iš vietinių ekologiškų medžiagų ir atitinkantis saulės architektūros projektavimo principus. Pagrindinės savybės – draugiškumas aplinkai, darna su landšaftu, ekologiškos vietinės statybinės medžiagos, ekonomiškumas, kompaktiškumas.

Išskirta citata: Langai turi būti dideli, namai šviesūs ir jaukūs, nes žmogus – būtybė, kuriai reikia saulės šviesos ir šilumos.


Andrius Ž.
Apie terminą „Aktyvus namai“ (active house), kuris atsirado visai neseniai, sužinojau 2009 metų pradžioje, kai buvo pastatytas eksperimentinis aktyvus namas Home for Life Danijoje, Arhuso mieste. Tuo pačiu metu susikūrė ir aktyvaus namo koncepcijos tinklalapis http://www.activehouse.info/, kuris veikdamas kaip pirmoji vizijos platforma išsivystė į vienijančią organizaciją – aljansą, kuris pradėjo kurti ir plėtoti aktyvių namų specifikaciją, pirmąkart išleistą 2011.04.14 Briuselyje. Nuo pat pradžių bendradarbiaujant skirtingiems specialistams ir ekspertams kuriami pastatai, suprojektuoti holistiškai, pagal gyventojų poreikius ir visi jokomponentai veikia sinergiškai. Šiems namams ir apskritai statybai bei vystymuisi geriau tinka terminas tvarus/darnus. Tai pastatai, naudojantys kuo daugiau natūralių resursų, kurie turi būti numatyti dar projektavimo metu –natūrali šviesa ir ventiliacija, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir t.t. Ekologiškas namas turi būti projektuojamas ne tik kreipiant dėmesį į statybinę fiziką, bet ir į bioniką – statinio biologiją (baubiology). Namo gyventojai taip pat turi laikytis tvarios gyvenimo filosofijos, nekalbant jau apie sveikas statybos medžiagas ar energijos taupymą.

 

Ar ekologiškas ir aktyvus namas – ta pati sąvoka?

S.P. Tai nėra ta pati sąvoka, tačiau jos susijusios. Aktyvaus namo sąvokoje daugiausiai kalbama tik apie tokio namo ekonomiškumą, energinę nepriklausomybę. Nėra pabrėžiama, kad aktyvus namas turi būti pastatytas laikantis ekologinių principų, tačiau niekas to ir nedraudžia. Aktyvus namas gali būti ir ekologiškas. Kita vertus, pagal ekologiškos statybos pricipus pastatytas namas atitinka svarbiausius aktyvaus namo reikalavimus: ekonomiškas, taupus, panaudojama alternatyvi energija.


A.Ž.
Tikras aktyvus namas tai visų pirmas toks pastatas, kuris pagamina daugiau energijos negu sunaudoja bei sukuria optimaliai sveiką gyvenamąją aplinką, CO2 emisija į aplinką neutrali. Bet kuris kompleksiškai suprojektuotas aktyvus namas turi būti vienareikšmiškai kiek įmanoma ekologiškas. Ekologijos dalies faktoriai (vidaus mikroklimatą kuriantis dizainas) turi būti tiek pat svarbūs kaip ir energijos taupymo ir gamybos, nes jie kuria sveiką arba blogą vidaus klimatą gyventojui. Jeigu energetiniai faktoriai nusveria ekologinius – pastatas yra pasmerktas būti sergančiu (SBS – sick building syndrom).

 


Kokie būdingiausi aktyvaus namo bruožai?

S.P.  Aktyvus ekologiškas namas – tai namas kuris pats save išlaiko, turi būti itin sandarus, šiltomis sienomis. Jis papildomai dar gamina elektros energiją, ruošia karštą vandenį, šildo patalpas. Tam naudojami fotovoltiniai elementai, saulės kolektoriai, gali būti įrengta vėjo jėgainė ar kt. Toks namas pagamina elektros sau, o perteklių parduoda į elektros tinklus. Aktyvūs namai gali būti statomi visiškai nauji, tačiau ir seni namai gali būti paversti aktyviais. Tokių namų vertė bus didžiausia. Todėl ateityje ir toliau bus tobulinama aktyvaus namo idėja.

A.Ž.
Neminint trijų kertinių koncepcijos burbulų (pav.), aktyvus namas turėtų būti adaptyvus – prisitaikantis prie gyventojų poreikių o ne atvirkščiai. Pavyzdžiui, aktyvūs fasadai, intuityvios priemonės nuo perkaitimo. Neįsivaizduoju tokio namo be „protingo namo“ elektros, apšvietimo sistemos. Tačiau aktyvus namas priklausomai nuo geografinės padėties gali turėti ir neturėti tokius komponentus kaip šilumos siurblys ar rekuperatorius.

 


Kokie svarbiausi ekologiško aktyvaus namo projektavimo ir statybos principai?


S.P.
Didžiausio ekologinio ir ekonominio efekto galima pasiekti laikantis ekologiškos statybos principų kompleksiškai. Pagrindiniai pricipai:

-Parenkama optimali sklypo vieta tausojant gamtą. Turi būti netoli vykti į darbą, į mokyklą ar kitas būtiniausias įstaigas. Saulės namo orientacija išilgai ašies Rytai – Vakarai su galimu 30-ies laipsnių nukrypimu.

-Kompaktiškas namo plotas ir dydis.

-Statybai ir apdailai naudojamos vietinės ir ekologiškos statybinės medžiagos.

-Lietaus vandens surinkimas ir panaudojimas sodui laistyti, WC ar kt.

-Kanalizacinis vanduo surenkamas ir išvalomas bei naudojamas laistymui ar kt.

-Apšvietimui maksimaliai išnaudojama Saulės šviesa bei naudojamienergiją taupantys šviesos šaltiniai.

-Šildymas – saulės kolektoriais, geoterminis ar kombinuotas; stogams ir sienoms naudojamos šiuolaikinės apželdinimo technologijos.

-Vėdinimas natūralus (p.s. A klasės namai reikalaja privalomo priverstinio vėdinimo sistemos diegimo).

-Elektros tiekimas – saulės kolektoriais, vėjo energetika, alternatyvūs šaltiniai gali būti derinami ir bent dalinai naudojami namų reikmėms, kartu naudojant ir įprastą elektros energiją.

-Langai, turėtų būti orientuoti daugiausiai į pietinę pusę (Saulės architektūra). Langai privalo būti itin sandarūs, tuomet iki minimumo sumažinami energijos nuostoliai ir izoliuojamas triukšmas.

-Sienos ir kiti statybos konstrukciniai elementai gerai izoliuoja triukšmą. Sienos turi būti ypatingai šiltos ir sandarios.

-Šalia namų sklypas ekologiškoms daržovėms ir vaisiams auginti. Integracija į vietinę  ekosistemą (apsodinant vietinėmis augalų rūšimis).

 


Ką reikėtų numatyti, kad nesant galimybių iš karto, palaipsniui name įdiegti alternatyvios energijos šaltinius?


S.P.
Vienas iš esminių aktyvaus namo bruožų ir yra alternatyvūs energijos šaltiniai. Esami namai taip pat gali būti renovuojami ir paverčiami aktyviais namais. Tačiau maksimalus efektas pasiekiamas, kai namas jau planavimo stadijoje numatomas kaip aktyvus ir ekologiškas.


A.Ž.
Norint integruoti papildomus elementus, reikia numatyti vietą ir tam tikrus sprendimus jiems įrengti. Proporcinga atraktyvi architektūra aktyviam namui svarbi lygiai taip pat, kaip ir visiems statiniams. Architektūra, dizainas ir technologijos labai susiję, tačiau kaip lengvosios mašinos neperdarysim į sunkvežimį – taip tam tikras užbaigtas pastatas turi transformacijos ribas, nebent jis nuo pat pradžių buvo sukurtas būti moduliniu.

 


Kokios priemonės galėtų būti, kad šaltą apsiniaukusią dieną šiluma nepasišalintų pro didesnius vitrininius langus? (Oranžerija, žaliuzės?)


S.P.
Pietinėje namo pusėje turėtų būti 50-70% visų namo langų, šiaurinėje ne daugiau 10%, be to pietiniai langai turėtų būti dvigubi, o šiaurinės pusėje esantys – trigubi. Gyvenamosios patalpos turi būti pietinėje pusėje, pagalbinės – šiaurinėje. Kad dar labiau sumažinti šilumos nuostolius šaltojo sezono metu per langus, galima įrengti oranžeriją arba iš vidinės langų pusės nakčiai naudoti nuleidžiamas apsaugines žaliuzes. Tačiau oranžerija pristabdo šviesos patekimą į namus, o tai didina elektros energijos poreikį apšvietimui. Langai gali būti padengiami selektyvia plėvele, kad dar geriau sulaikytų šilumą. Daug langų, atrodo, žiemą namą turėtų vėsinti, tačiau kaip rodo 2009 m. rudenį pastatyto aktyvaus namo Danijoje, netoli Arhuso miesto pavyzdys, įrengti specialūs langai žiemą sutaupo apie 50% patalpoms reikiamos šilumos. Dėka didelių langų sutaupoma ir elektros energija apšvietimui bei šildymui. Taip saulės šviesa ir šiluma pasyviai (be papildomų energijos šaltinių) panaudojama name. Svarbu nepamiršti, kad esant dideliems langams, vasarą reikalingi apsauginiai stogeliai (ar markizės) atsižvelgiant į tai, kad saulės aukštis vasarą- 58,5° virš horizonto, žiemą – 11,5°, todėl žiemą saulės spinduliai nekliudomai patenka į patalpas, o vasarą juos sulaiko minėtos priemonės nuo perkaitimo.


A.Ž.
Tai ir aktyvus fasadas – pavyzdžiui dvigubos termoužuolaidėlės, kurios užsidaro ir atsidaro nuo šviesos sensoriaus.

 


Koks turėtų būti aktyvaus namo stogas?


S.P.
Stogas gali būti plokščias, vienšlaitis ar dvišlaitis. Kad ant stogo išdėstyti saulės elementai ir kolektoriai duotų maksimalų rezultatą stogas ar vienas jo šlaitas turi būti orientuotas į pietinę pusę. Optimalus stogo nuolydis siekiant geriausio efekto turėtų būti 45-60° – kadangi Lietuvoje saulė nepakyla taip aukštai, kaip pietų šalyse, geriau statesnis stogas. Šiuo metu jau yra dar viena naujovė – saulės fotovoltinių elementų čerpės. Jos tinka ant stogo su nuolydžiu nuo 11 iki 60 °. Kai stogas yra plokščias, reikalinga papildoma konstrukcija kolektoriams ir saulės elementams išdėstyti. Tačiau plokščias stogas turi privalumą – jį galima apželdinti ir panaudoti laisvalaikio praleidimui. Stogų apželdinimas – tai ne tik ekologiškas, bet ir praktiškas sprendimas. Apželdinimo sluoksnis tarnauja ir kaip papildomas apšiltinimas.

A.Ž.
Per nuožulnius paviršius gaunama daugiau šviesos ir terminės energijos, kas svarbu tiek įrengiant saulės kolektorius buitiniam vandeniui šildyti, tiek fotovoltinius modulius elektros gamybai.

 

 


Kokios sienos tinkamiausios aktyviam namui? Kokias išskirtines, tinkamiausiasstatybines medžiagas galėtumėte paminėti?


S.P.
Rinkoje šiuo metu yra tikrai nemaža statybinės ekologiškos produkcijos pasiūla. Iš vietinių ekologiškų medžiagų verta paminėti rąstus, šiaudus, vietinės gamybos mūro gaminius. Kalbant apie rąstinius namus, jie yra seniausiai Lietuvoje statomi ir sveikiausi namai, o norint kompensuoti žalą gamtai verta kreiptis į įmones, kurios perka medieną iš atsinaujinančių medienos ūkių.  Apdailos medžiagos taip pat turi būti ekologiškos, nekenkiančios sveikatai.


A.Ž.
Pastato „vokas“ turi būti sandarus šilumos taupymui, turėti reikiamą termomasę, tačiau atviras aplinkai.

 

 

 

Ar aktyvų namą galėtų pasistatyti vidutines pajamas gaunanti šeima, ar šiandien tai dar brangus dalykas?


S.P.
Manau, kad aktyvų namą galėtų pasistatyti ir vidutines pajamas gaunanti šeima. Laikantis ekologiško ir ekonomiško namo statybos principų, investuojame į savo ir aplinkos gerovę.  Priklausomai nuo namo projekto (namo dydžio), pasirinktų medžiagų ir įrangos aktyvus namas būtų brangesnis 10-30procentų. Kadangi vienas iš svarbiausių statybos principų yra namo kompaktiškumas, tai reiškia – mažiau investicijų į statybines medžiagas. Saulės kolektoriai ir buitinė vėjo jėgainė (ar geoterminės energijos įranga) pabrangina pradines investicijas, tačiau vėliau atsiperka, nes suteikia visišką arba dalinę laisvę nuo centralizuotų elektros energijos tinklų. Artimiausiu metu saulės ir vėjo energijos įranga turėtų atpigti, nes konkurencija šioje rinkoje nuolatos auga. Tai investicija į ateitį, nes  pagal 2010.31 Europos Sąjungos pastatų energetinio naudingumo direktyvą nuo 2020 metų visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje privalės atitikti aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus. O tai, be abejo, reikš, kad pagal šiandienos reikalavimus statomi namai praras savo vertę tiek ekonomine tiek moraline prasme ir turės būti kapitališkai rekonstruoti.


A.Ž.
„Ekologiško pastato koncepcijos esmę sudaro natūralaus apšvietimo ir ventiliacijos principai. Kam šviestuvai, kai yra saulė? Kam kondicionieriai, jei galima paprasčiausiai atidaryti langą?“ (N.Foster). Todėl teisingai susistačius aktyvaus namo kriterijų radarą (pav.), savo poreikius ir finansines galimybes atitinkantį aktyvų namą gali pasistatyti bet kuri vidutines pajamas gaunanti šeima.


Saulė neatsiųs jums sąskaitos!